Ar kada susimąstėte, kiek pinigų skiriate mažoms kasdienėms išlaidoms, kurios atrodo visai nekaltos ir finansams nedarančios jokios įtakos? Rytinis kavos puodelis pakeliui į darbą, skanėstas po pietų – šioms pagundoms, kurios kasdien pareikalauja vos kelių eurų, daugelis negali atsispirti. Vis dėlto šie įpročiai yra ir viena pagrindinių priežasčių, kodėl mėnesio pabaigoje kišenėse švilpauja vėjai, o sutaupyti nepavyksta.
Mažos vertės pirkiniai dažnai nesukelia tokio paties psichologinio poveikio kaip didesnės vienkartinės išlaidos. Daugelis gerai pamąstys, ar jiems tikrai reikia naujų batų, kurie kainuoja 100 eurų, tačiau lengva ranka tą pačią sumą išleis palaipsniui – kasdien degalinėje pirkdami kavos puodelį ir kruasaną. Smulkios kasdienės išlaidos atrodo mažiau reikšmingos, jos tarsi ištirpsta kasdienybėje neturėdamos jokios įtakos finansams, sako skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ rinkodaros vadovė Neringa Žemaitė.
„Panašiai mąstome, kai kišenėje nešiojamės smulkių pinigų, pavyzdžiui, dvidešimt eurų dviejų eurų monetomis. Daugeliui psichologiškai tai smulkūs pinigai, kuriuos negaila išleisti įvairioms smulkmenoms. Tačiau nuėję papietauti darbo dieną kavinėje retas rinksimės patiekalą, kuris kainuoja dvidešimt eurų. Būtent dėl šių psichologinių mūsų mąstymo niuansų „nekaltos“ išlaidos mėnesio pabaigoje galiausiai sudaro labai reikšmingas sumas, kurias būtų galima panaudoti kur kas naudingiau”, – teigia bendrovės atstovė.
Daugelis yra ištarę frazę „nesuprantu, kur dingsta pinigai“. Ir greičiausiai taip buvo būtent dėl to, kad nemenka pinigų suma buvo išleista nieko ypatingo taip ir nenusipirkus.
Taupymo iššūkis
„Nekaltos“ išlaidos iš tiesų dažniausiai yra kaltos dėl to, kad banko sąskaita tuštėja, o jei nesate dėl to tikri, N. Žemaitė siūlo save bent vieną mėnesį stebėti akyliau. 30 dienų taupymo iššūkio esmė – identifikuoti dažniausias nebūtinas išlaidas ir jų atsisakyti suskaičiuojant, kiek pavyko sutapyti.
„Vienas dažniausių kasdienių pirkinių – rytinis kavos puodelis iš mėgstamos kavinės ar pakeliui esančios degalinės. Tarkime, vidutiniškai jis kainuoja apie 3 eurus, tad per dvidešimt darbo dienų šis malonumas gali atsieiti apie 60 eurų. Beje, kalbame apie išlaidas, ne apie kavos atsisakymą – pasidarykite kavos namuose į daugkartinį puodelį, per mėnesį teišleisite 10 eurų“, – pataria N. Žemaitė.
Tas pats ir su pietumis mieste – jei kasdien jiems išleidžiate bent 5–10 eurų, per mėnesį vien pietums mieste skiriate 100–200 eurų. Bent pusę šios sumos tikrai sutaupytumėte, jei į darbą dažniau pasiimtumėte namuose ruoštą maistą. Tad dažniau atsisakę brangios rytinės kavos ir pietų kavinėse sutaupytumėte tikrai nemenką sumą.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad dažnai labai pravartu peržiūrėti visas prenumeruojamas paslaugas, abonementus ir kritiškai įvertinti, ar tikrai viskuo naudojamasi. Tai gali būti sporto klubas, kurio nelankoma, filmų ar muzikos platformų prenumeratos.
Vienas didžiausių finansinių spąstų – impulsyvūs pirkiniai. Drabužiai, kosmetika, aksesuarai ar kitos smulkmenos dažnai perkamos ne dėl būtinybės, o dėl įpročio.
„Per mėnesį sutaupyta suma gali labai smarkiai nustebinti. Tai nereiškia, kad privalote taip gyventi visus metus, tačiau šis mėnuo gali padėti sutaupyti iš tiesų reikalingam pirkiniui ar tiesiog rimčiau pažvelgti į savo išlaidas ir finansinę situaciją. Sutaupyta suma vos šiek tiek pakeitus įpročius gali siekti šimtus eurų. Šiuo iššūkiu nesunku sau įrodyti, kad taupyti galima be didelių pastangų, tiesiog priimant protingesnius kasdienius sprendimus. Be abejo, nereikia atsisakyti visko – juk pinigai tam ir skirti, kad išleistume juos įvairiems gyvenimo malonumams“, – tikina N. Žemaitė.
Motyvaciją keliančios strategijos
Vienas iš efektyviausių būdų pastebėti savo taupymo progresą ir pakelti motyvaciją – fiziškai atidėti neišleistus pinigus. Pavyzdžiui, jei nusprendėte savaitę nepirkti kavos kavinėje ir gamintis ją namuose, kiekvieną rytą 3 eurus galite įmesti į stiklainį, taupyklę ar pervesti į atskirą sąskaitą.
Taupymas tampa daug lengvesnis ir motyvuoja, kai išsikeliamas aiškus tikslas. Galima pasiskaičiuoti, kiek laiko atsisakius reguliarių nebūtinų išlaidų užtruksite, kol sutaupysite lėktuvo bilietui ar kokiam didesniam pirkiniui.
„Pavyzdžiui, jei beveik kasdien valgote pietus kavinėje, per mėnesį tai sudaro mažiausiai 100 eurų. Per tris mėnesius jau turėtumėte 300 eurų – sumą, kuri gali padengti skrydį į praktiškai bet kurį pasirinktą Europos miestą”, – pastebi pašnekovė.
