Siūloma, kad advokatų, notarų ir antstolių etiką vertintų ir visuomenės atstovai

Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Teisingumo ministerijos idėjai, kad notarų, antstolių ir advokatų garbės teismų nariais turėtų būti skiriami ir visuomenės atstovai.

„Visuomenės atstovai jau seniai yra Teisėjų garbės teismo ir Prokurorų etikos komisijos nariai. Todėl ir kitų teisinių profesijų – advokatų, notarų ir antstolių – bendruomenių atstovams reikėtų būti atviresniems visuomenei. Sudarius galimybę visuomenės atstovams būti šių trijų garbės teismų nariais, sustiprinsime pasitikėjimą teisine sistema, o šių teisinių profesijų atstovų darbas taps skaidresnis“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus. Tai galėtų būti visuomeninių organizacijų atstovai, universitetų profesūra, žiniasklaidos atstovai, žymūs teisininkai bei kiti atitinkamos profesinės patirties turintys asmenys. Tokiems garbės teismų nariams būtų taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Įstatymų projektuose numatyti garbės teismai iš penkių narių, iš kurių du – visuomenės atstovai. Po vieną visuomenės atstovą skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Garbės teismo nariais paskirti atstovai galėtų būti dvi kadencijas iš eilės. Šių kadencijų trukmę visų trijų profesijų garbės teismuose siūloma suvienodinti iki ketverių metų.

Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai.

Toliau šios įstatymų pataisos bus svarstomos Seime.