Pavasarį daugelis žmonių laisvalaikį dažniau leidžia sužaliavusioje gamtoje. Nepaisant ar tai būtų miškas, parkas, poilsiavietė ar net namų kiemas – šiuo metų laiku bene visur galima susidurti su uodais, erkėmis, vapsvomis, bitėmis ar širšėmis, o kai kurie jau pastebi ir saulėje besišildančias angis.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė dalijasi, kaip reikėtų elgtis kiekvieno gyvio įgėlimo atveju.
Erzinantys uodai
Vaistininkė pasakoja, kad pacientai uodų įkandimais pradeda skųstis pavasario pabaigoje, kada orai lepina šiluma. Didžiausias uodų aktyvumas įprastai stebimas saulei kylant ir leidžiantis, jų daugiausiai būna prie vandens telkinių, drėgnuose miškuose. Žmogui gelia uodo patelės, kurios suleidžia savo seiles į odą, taip slopindamos kraujo krešėjimą ir besimaitindamos.
„Uodo įgėlimas bene visiems sukelia lengvą vietinį uždegimą, pasireiškiantį paraudimu, patinimu ir niežėjimu, kuris praeina per keletą dienų. Tačiau kai kuriais atvejais įkąsta vieta alergizuoja, patinimas tampa pastebimai didesnis, skausmingas, gali atsirasti mėlynė“, – paaiškina vaistininkė A. Krušnienė.
Norint palengvinti uodo įkandimo sukeltus simptomus, galima uždėti vėsų kompresą ar nuprausti įgeltą vietą šaltu vandeniu. Niežėjimą ir patinimą sumažinti gali vietiškai veikiantys kremai ar geliai. Jei įkandimas labai erzina, galima išgerti ir antihistamininių vaistų.
Bitės, širšės ir vapsvos
Žydint augalams, aktyvios tampa ir bitės, širšės bei vapsvos. Jas traukia saldūs vaisiški kvapai, tad kiekvieną jų galima sutikti valgant bei geriant gryname ore. Šie vabzdžiai gali skraidyti aplink mėsos patiekalus, saldumynus, įvairius gėrimus, todėl būtina išlikti budriems, kad nei vienas nepatektų į gerklę.
Įgėlus bitei skausmas įprastai nudiegia iš karto, kadangi geluonis įstringa odoje. Įgelta vieta gali patinti, parausti, dar kurį laiką būti jautri, todėl siekiant sumažinti nemalonius pojūčius, būtina pašalinti įstrigusį geluonį. Vaistininkė įspėja, kad vapsvos ir širšės, atvirkščiai nei bitės, gali gelti ne vieną kartą ir neprarasti geluonies. Jų įkandimas gali būti itin skausmingas ir sukelti stipresnę alerginę reakciją.
„Įgėlus bitei, širšei ar vapsvai, pažeistą vietą rekomenduočiau dezinfekuoti arba nuplauti vandeniu ir muilu, galima uždėti vėsų kompresą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas. Jei organizmas reaguoja jautriau ir nemalonūs simptomai nepraeina, vertėtų išgerti antihistamininių vaistų ir įgėlimo vietą patepti alergiją ir uždegimą slopinančia priemone“, – pabrėžia A. Krušnienė.
Erkių keliamas pavojus
Kadangi Lietuva patenka į erkių platinamų ligų endeminę zoną, gamtoje būtina saugotis ir jų. Šie voragyviai platina erkinio encefalito ir Laimo ligas, pasižyminčias ne tik sunkiu gijimo procesu, bet ir ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais.
„Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti pasiskiepijus, tačiau Laimo ligą sukeliančią infekciją nešiojančių erkių apsaugoti gali tik repelentai, tinkamų drabužių dėvėjimas ir kruopšti kūno patikra. Jei erkė visgi įsisiurbė, svarbu ją kuo greičiau ir tinkamai pašalinti: tam naudokite smulkų pincetą arba specialų įrankį, suimkite erkę kuo arčiau odos ir traukite į viršų. Erkės negalima sukioti, spausti ar krapštyti, kadangi taip infekcijos rizika tik padidėja“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
Ji priduria, kad po erkės pašalinimo, įkandimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti ir atidžiai stebėti bent keletą savaičių. Jei atsiranda paraudimas, bėrimas ar patinimas ar netikėtai pradedami jausti į peršalimą panašus simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Angies įgėlimas – ne mirtinas, bet skausmingas
Vaistininkė A. Krušnienė nuramina, kad nors angis yra vienintelė nuodinga gyvatė, aptinkama Lietuvoje, ji kanda tik ją primynus, išgąsdinus ar kitaip sukeliant grėsmę, tad išliekant atidiems nerimauti nereikėtų. Visgi angies įkandimas gali būti išties skausmingas: pažeista vieta įprastai patinsta, parausta, matosi dvi ilčių žymės. Priklausomai nuo to, kiek gyvatė spėja suleisti nuodų, oda gali patamsėti, o tinimas – plisti į kitas kūno vietas.
„Jei angis spėja suleisti nuodų, gali būti juntamas skausmas, atsirasti pykinimas, viduriavimas, bendras silpnumas. Nors šios gyvatės nuodai nėra mirtini, įgėlimo atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, kadangi gali kilti įvairių sveikatos problemų, ypač alergiškiems žmonėms. Kol laukiate medicininės pagalbos, stenkitės išlikti ramūs, sumažinti fizinį aktyvumą, o įkandimo vietą laikykite žemiau širdies lygio, kad nuodai lėčiau plistų po organizmą. Jei yra galimybių, pažeistą vietą reikėtų dezinfekuoti ir atvėsinti“, – naudinga informacija dalijasi vaistininkė.
Kada kyla didžiausias pavojus?
Vaistininkė A. Krušnienė įspėja, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į vabzdžių, voragyvių ar gyvačių nuodus, todėl būtina stebėti ar nepasireiškia sunki alerginė reakcija. Apie savo alergijas žinantys žmonės kartu su savimi turėtų visur nešiotis automatinį epinefrino injektorių.
„Anafilaksinio šoko metu oda gali pabalti arba parausti, kūną gali staiga išberti pūkšlėmis, gali imti tinti kvėpavimo takai, susilpnėti pulsas ir kraujo spaudimas, pasireikšti bendras silpnumas, galvos svaigimas, kankinti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Tokiu atveju būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia ji.
