Skurdo mažinimas – kandidatų į merus darbotvarkių paraštėse

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas platformoje Žinau, ką renku” kandidatams į merus uždavė klausimus apie planuojamas skurdo mažinimo priemones jų savivaldybėje. Deja, iš apklaustų 412 kandidatų atsakė tik 81.

Nepaisant to, kad viešumoje nuolat kalbama apie tai, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra itin opi problema, kandidatai į merus neskuba pateikti atsakymų, kaip jie savo kompetencijų ribose spręstų šią problemą. Pažymėtina, kad savivaldybė šioje srityje turi nemažai galių: jos organizuoja socialines paslaugas, vykdo užimtumo didinimo programas, skirsto socialinę piniginę paramą.

Atsakymų skaičius iš tiesų labai mažas. Vis tik sunku pasakyti, ar kandidatams skurdo mažinimo klausimai nėra aktualūs, ar jų apskritai nedomina bendravimas su pilietine visuomene ir atsakymas į gyventojams aktualius klausimus. Tokia situacija iš tiesų liūdina ir nevyriausybines organizacijas, kurios teigia, kad tik nuo abipusio bendravimo, sprendimų paieškos per dialogą, o ne pigių, populiarių šūkių priklauso demokratijos tvarumas.

„Pastebime, kad didelė dalis siūlymų yra nacionalinės politikos lygmens pavyzdžiui pensijų, išmokų, minimalios algos didinimas ir t.t. Visa tai nėra savivaldos lygmens priemonės. Iš dalies tai byloja apie tai, kad iš tiesų merai neturi aiškaus priemonių plano savivaldybei, kurį vykdytų užėmę mero postą,” – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Kalbėdami apie skurdo mažinimą, didelė dalis kandidatų pasisakė apie investavimą, darbo vietų sukūrimą. Tai neabejotinai labai svarbu, tačiau paprastai kandidatai nepateikia konkrečių priemonių, kaip būtų skatinamos investicijos ar būtų kuriamos tos darbo vietos. Darbo vietų nebuvimas nematomas kaip kompleksinė problema: senstanti visuomenė, prasta švietimo kokybė, dėl ko darosi vis sunkiau pritraukti investicijas.

„Be abejo, kad žmonės skursta, nes nėra gerai apmokamų darbo vietų, bet iš kitos pusės –  investicijas sunku pritraukti, jei nėra kvalifikuotos darbo jėgos, reikiamų žmogiškųjų išteklių. Daugiau galimybių turintys žmonės emigruoja į kitas šalis ar kitus miestus iš dalies ir dėl to, kad pasigenda prieinamų ir kokybiškų viešųjų paslaugų. Tad reikėtų nepamiršti, kad skatinant investicijas į regionus, būtina užtikrinti ir investicijas į “minkštąsias” sritis, tai yra į žmogiškąjį kapitalą,” – teigia Aistė Adomavičienė.

Iš patekusių į antrą turą atsakė tik 12 kandidatų: Vaida Aleknavičienė (Joniškio raj.), Saulius Grinkevičius ir Valentinas Tamulis (Kėdainių raj.), Edgaras Kuturys (Pagėgių raj.),  Audrius Klišonis (Plungės raj.), Alvydas Vaicekauskas (Prienų raj.), Dovydas Kaminskas ir Darius Petrošius (Tauragės raj.), Agnė Balčiūnienė (Ukmergės raj.), Žilvinas Gelgota (Vilkaviškio raj.), Remigijus Šimašius (Vilniaus m.), ErlandasGalaguz (Visagino).

Didžioji dalis išrinktųjų jau per pirmąjį turą savo atsakymų apie skurdo mažinimo priemones nebuvo pateikę. Tai padarė keturi kandidatai: Akmenės rajono savivaldybėje Vitalijus Mitrofanovas, Gintautas Gegužinskas (Pasvalio raj.), Edgaras Pylipaitis (Šakių raj.) ir Vilniaus rajono savivaldybėje Marija Rekst.

Apklausa buvo vykdoma 2019 02 14 – 2019 03 12.

Visus atsakymus rasite čia.

 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo informacija

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas