Rūkymas nuolat linksniuojamas kaip vienas iš pagrindinių vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių. Visgi dažnas žmogus nežino, kas tiksliai lemia rūkymo sukeliamą pavojų.
Nuodų kamuoliai išlaisvinami cigaretę pridegus
Pradėkime nuo to, kaip cigarečių dūmai susidaro. Dūmai – tai degimo rezultatas. Pridegus cigaretę, tabakas pasiekia itin aukštą – didesnę nei 600 °C temperatūrą – ir pradeda degti. Tabako degimo metu vyksta įvairios cheminės reakcijos, kurių metu susiformuoja tūkstančiai skirtingų cheminių medžiagų – daugelis jų yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rūkoriui įtraukus dūmą, visos šios medžiagos patenka į plaučius.
Ką slepia juodi cigarečių dūmai?
Iš šių medžiagų vienos pavojingiausių yra dervos. Įkvėptos į organizmą, jos nusėda ant burnos, gerklės, dantų ir – blogiausia – plaučių paviršiaus. Patekusios į plaučius, dervos ima žudyti vieno svarbiausių žmogaus organų ląsteles. Taip ne tik apsunkinamas plaučių darbas, bet ir reikšmingai didėja rizika susirgti plaučių vėžiu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis. Dervas daugelis specialistų išskiria kaip bene rimčiausią cigarečių dūmuose aptinkamą pavojų.
Kita itin kenksminga medžiaga išsiskirianti tabakui degant – anglies monoksidas. Šis potencialiai mirtinas junginys išsiskiria bet kokio degimo metu. Anglies monoksidas, dar vadinamas „smalkėmis“, patekęs į organizmą iš kraujo hemoglobino išstumia deguonies molekules. Dėl to sutrinka įvairių organų aprūpinimas deguonimi. Deguonies trūkumas gali pasireikšti galvos skausmais, fiziniu nuovargiu, suprastėjusia koncentracija, širdžiai tenkančiu didesniu krūviu.
Su dūmais į rūkančiojo organizmą taip pat patenka netoli šimto skirtingų kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Su cigarečių rūkymu yra siejama padidėjusi mažiausiais 16 rūšių vėžio rizika – pradedant gerklės ir baigiant kepenų, žarnyno ir kraujo vėžiu.
Nikotinas pririša prie cigaretės…
Kalbant apie cigarečių grėsmę, visada daug dėmesio skiriama ir nikotinui. Nikotinas natūraliai susiformuoja tabako lapuose. Visiems gerai žinoma, kad būtent ši tabako veiklioji medžiaga pririša prie cigaretės. Be to, nikotinas padidina širdies ritmą ir spaudimą, susiaurina kraujagysles. Nikotinas taip pat gali laikinai sumažinti apetitą, skatinti seilių išsiskyrimą ir prakaitavimą. Visgi iš viso nuodų koktelio, įkvepiamo su cigarečių dūmais, nikotinas yra bene mažiausias blogis.
Nikotinas nėra kancerogenas ir nesukelia vėžio – tą pripažįsta tiek Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje, tiek Pasaulio sveikatos organizacija. Trumpuoju laikotarpiu ši veiklioji medžiaga padidina koncentraciją ir atmintį, netgi, manoma, gali pristabdyti Alzhaimerio ar Parkinsono ligų progresavimą, sušvelninti dėmesio sutrikimo ar šizofrenijos simptomus. Visgi ilgalaikis nikotino poveikis kognityvinei funkcijai nėra gerai ištirtas.
…bet gali ir padėti nuo jos išsivaduoti
Nors nikotinas pripratina prie cigarečių, jis naudojamas kovojant su rūkymo priklausomybe bei mažinant su cigarečių rūkymu susijusią žalą. Nuo rūkymo priklausomiems žmonėms siūlomi pakaitinės nikotino terapijos produktai, kurie leidžia gauti nikotino, tačiau padeda išvengti tabako degimo metu susiformuojančių kenksmingų medžiagų pavojaus. Naudojant nikotino purškalus, pleistrus, gumą ar kitus panašius produktus ir pamažu mažinant gaunamo nikotino kiekį, ilgainiui galima nuo priklausomybės išsivaduoti.
O tais atvejais, kai žmogus meti rūkyti nenori ar paprasčiausiai to padaryti nepavyksta, vis dažniau atsižvelgiama į nedegius bedūmius tabako produktus. Manoma, kad tokie produktai leidžia gerokai sumažinti organizmui daromą žalą išvengiant degančių cigarečių dūmuose aptinkamo nuodų kokteilio.
