„Snoriukų“ prakeiksmas

Valstybės valdoma AB Lietuvos paštas nebepratęs šiemet besibaigiančios finansinės veiklos paslaugų licencijos. Bendrovė nuo šių metų birželio stabdo šią veiklą, vienašališkai nutraukia sutartis ir naikina gyventojų mokėjimo sąskaitas, kuriomis naudojantis paslaugos teikiamos internetu bei „PayPost“ skyriuose – buvusieji „snoriukai“, iš privataus bankrutavusio banko 2013 metais nupirkti už valstybės įmonės lėšas, antrą kartą tapo nebereikalingi.

Lietuvos pašto sprendimas nutraukti sutartis įsigalios birželio 1-ąją. Iki tos dienos bendrovė rekomenduoja gyventojams susirasti kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Nuo birželio bendrovė nebeaptarnaus nei naujų, nei esamų mokėjimo sąskaitos klientų. Jau nuo vasario 1-osios visiems jiems buvo išjungta prieiga prie paskyros „Mano finansai“.

Dar veikiančiuose „PayPost“ padaliniuose Lietuvos paštas tik iki gegužės 1 dienos teiks mokėjimo sąskaitos paslaugą, o ir toliaus priiminės įmokas, siųs perlaidas, mokės išmokas, tarpininkaus draudimo bendrovei „Gjensidige“ pasirašant asmens ir turto draudimo sutartis. Patys „PayPost“ skyriai veiks ir toliau.

Paslauga buvo nepopuliari

Sprendimas nebepratęsti šiemet besibaigiančios Lietuvos banko suteiktos finansinės veiklos licencijos oficialiai aiškinamas tuo, kad mokėjimo paslauga nepasitvirtino. Nuo 2013 metų, kai pradėtos teikti finansinės paslaugos, Lietuvos paštas vis skelbdavo apie „spartų populiarumo augimą“. 2017-ųjų lapkričio 27 dieną Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos paštas įspėtas už veiklos trūkumus ir teisės aktų pažeidimus: „Lietuvos pašte, valdant informacinių technologijų ir informacijos saugumo riziką, nebuvo užtikrintas tinkamas funkcijų atskyrimas, nebuvo atliktas išsamus rizikos vertinimas internetu atliekamų mokėjimų srityje, sutartyje su trečiąja šalimi dėl veiklos funkcijų perdavimo neįtvirtinti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, bendrovė neturėjo tinkamo veiklos tęstinumo plano.“

Lietuvos bankas tada teigė, jog bendrovė nesudarė reikiamų sąlygų įtartinoms piniginėms operacijoms ir operacijoms grynaisiais pinigais, sudarančioms ar viršijančioms 15 tūkst. eurų, nustatyti ir nepranešė apie įtartinas pinigines operacijas, kaip tai padaryti įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai.

Lietuvos bankui atlikus inspektavimą bendrovės generalinė direktorė ir 3 iš 4 valdybos narių iškart buvo nušalinti nuo pareigų. Nepraėjus nė trims mėnesiams, 2018 metų vasario 23 dieną, Lietuvos pašto generaline direktore pradėjo dirbti Asta Sungailienė.

Klientai nenukentės

Lietuvos paštas pranešė, kad visi klientai, turintys lėšų mokėjimo sąskaitose, privalo ne vėliau kaip iki 2019 metų gegužės 31 dienos pervesti pinigus į kitų mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitas. Gyventojai taip pat gali atvykti į artimiausią pašto ar „PayPost“ klientų aptarnavimo skyrių ir pasiimti lėšas iš savo sąskaitų arba pervesti jas į kito mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitas.

Jei sąskaitose bus dar likę pinigų po birželio 1-osios, teks atvykti į Lietuvos pašto skyrius ir pateikti prašymus dėl jų likučio pervedimo į kitų paslaugų teikėjų sąskaitas.

Lietuvos paštas ir toliau pristatys žmonėms pensijas bei mokės jas savo skyriuose.

Keis veiklos prioritetus

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad bendrovė ir ateityje teiks jai įprastas paslaugas, tačiau šiemet daugiau dėmesio nori sutelkti į paslaugų modernizavimą bei siuntų terminalų plėtrą. Paštui modernizuoti bendrovė skolinasi 17,5 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (NIB). Šiomis lėšomis numatoma finansuoti naujo skirstymo centro Vilniuje statybą, atnaujinti transporto priemonių parką ir įgyvendinti kai kurie kitus modernizavimo projektus.

Lietuvos pašto generalinės direktorės A. Sungailienės teigimu, bus automatizuota daugelis pašto paslaugų procesų, supaprastintos ir pagreitintos operacijos, pagerės aptarnavimo kokybė bei darbuotojų darbo sąlygos.

„Mums itin svarbu tapti moderniems, nes labai aštriai konkuruojame Lietuvos siuntų rinkoje. Ji yra pati pelningiausia, auga kartais. Lietuvos pašto rinkoje dalyvauja ir stiprios užsienio bendrovės – Estijos („Omniva“), Prancūzijos (DPD), Vokietijos (DHL) bei kitos. Vien atsigręždami į šiuolaikinius klientų poreikius (paslaugą gauti greitai ir kokybiškai), gerindami darbuotojų sąlygas galime efektyviai konkuruoti šioje rinkoje“, – tvirtino V. Budrienė.

Darbuotojų nemažins

Pastaruosius keletą metų Lietuvos pašto darbuotojų skaičius mažėja, tačiau, kaip sako V. Budrienė, tai vyksta natūraliai – vieni žmonės išeina, sulaukę pensinio amžiaus, kiti keičia darbo pobūdį. Grupinių atleidimų nėra ir šiemet neplanuojama. „Pašto paslaugų rinka labai dinamiška ir konkurencinga, todėl ieškome ir ieškosime būdų, kaip pagerinti savo aptarnavimo kokybę, turėti optimalų, ekonomiškai pagrįstą tinklą“, – pabrėžė pašnekovė.

Ji sutiko, kad universalias pašto paslaugas teikiančių žmonių darbo vietų mažėjo, tačiau šis procesas koreliavo su gyventojų skaičiaus mažėjimu kai kuriose vietovėse. Antai 2014 metais tokių vietų buvo 812 (iš jų 600 kaimiškose vietovėse ir 212 miestuose), o 2018 metais – 732 (atitinkamai 541 ir 191).

„Paštas žmonių nepalieka. Priešingai, jis tampa vis artimesnis gyventojams“, – tikino V. Budrienė. Pavyzdžiui, nuo 2017 metų kai kuriose apylinkėse darbo vietos modifikuojamos iš pašto skyrių į laiškininkus. Prireikus pašto paslaugos tokių vietovių gyventojams nereikia kelis kilometrus vykti į pašto skyrių, jie laiškininką gali išsikviesti į namus telefonu. Ir ši paslauga nieko nekainuoja.

Praėjusių metų pabaigoje rinkos tyrimų bendrovė SIC atliko apklausą. Jos duomenimis, dvylikoje savivaldybių, kuriose vietoj pašto skyrių darbuojasi mobilieji laiškininkai, tokios laiškininko paslaugos vertinamos 73 balais iš 100. Be to, 76 proc. apklaustųjų labiau patenkinti mobiliųjų laiškininkų, o ne pašto skyrių paslaugomis.

„Snoriukai“ tapo balastu

Pastaraisiais metais Lietuvos paštas dešimtimis iškelia „PayPost“ kioskelius, į kuriuos buvo pertvarkyti jo įsigyti bankrutavusio banko „Snoras“ klientų aptarnavimo skyriai, vadinti „snoriukais“. Kiek Lietuvos paštas investavo į šiuos 116 laikinųjų statinių, esą reikėtų teirautis ankstesnės vadovybės – dabartinė to neatskleidžia.

Pasak V. Budrienės, siekiant pašto veiklos efektyvumo skyreliai išmontuojami ir išvežami į saugomą teritoriją. Tuo pat metu aktyviai ieškoma galimybių šį nenaudojamą turtą parduoti.

Turto vertinimo specialistai 2012 metais svarstė, kad visų 230 bankui priklausiusių kioskelių rinkos vertė (be bankomatų) tada siekė apie 2 mln. eurų (7 mln. litų), arba vidutiniškai po 8,7 tūkst. eurų už kiekvieną. Neoficialiais duomenimis, kadaise „Snoro“ skyrelius, kainavusius bankui daugiau kaip po 30 tūkst. eurų, prieš keletą metų buvo nesėkmingai bandoma parduoti po 3–5 tūkst. eurų, o dabar, priklausomai nuo būklės, už vieną pakaktų ir tūkstančio.

AB Lietuvos pašto pagrindiniai veiklos rodikliai

Metai Pelnas, mln. eurų Pajamos, mln. eurų Paslaugų pajamos, mln. eurų Darbuotojai
2015 –5,5 120,6 10,6 5678
2016 0,019 130,9 8,6 5649
2017 1,6 147,1 12,5 5328
2018 n. d. n. d. n. d. 5142

Šaltinis: Lietuvos paštas

Kazimieras ŠLIUŽAS  “Lietuvos žinios”

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas