Sodininkystėje bus permainų…

Liepos 31 dieną, Marijampolės savivaldybės administracijos didžiojoje salėje įvyko Marijampolės susivienijimo „Sodai“ ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Suvalkijos sostinės sodininkų susivienijimo tarybos ataskaitą pateikė ilgametis jo pirmininkas Pranciškus Jokimaitis. Susirinkime taip pat dalyvavo Lietuvos sodininkų draugijos ir kartu Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas, jei prisimenate, buvęs vidaus reikalų ministras, generolas Romasis Vaitekūnas.

P. Jokimaitis susirinkusiems sodininkų bendrijų atstovams pateikė detalią finansinės – ūkinės veiklos ataskaitą už 2020 metus pažymėdamas, jog Marijampolės susivienijimas ,,Sodai“ apima 21 sodininkų bendriją, kuriose turima 3300 sklypų.

„Jau daugelį metų susivienijimo taryba nagrinėja tas pačias problemas – kalbėjo P. Jokimaitis, – tai tvarkos bendrijose reikalai. Piktžolėmis apaugę neprižiūrėti arba menkai prižiūrimi sklypai, kelių ir gatvių remontas, sugadinti drenažai, netvarkingi ar netinkamai įrengti vandentiekio ir nuotėkų įrengimai, savavališki pliažų įrengimai prie vandens telkinių. Bendrijose esama narių manančių, jog jei jie sumokėjo simbolinius mokesčius, tai bendrijos valdyba privalo suremontuoti kelius, piktžoles nušienauti, pirmininkui atlyginimą mokėti ir panašiai. Priminsiu, kad bendrijų vadovybės turi mažai svertų galinčių paveikti  apleistų sklypų savininkus. Be to dar esama ir tokių sodininkų, kuriems negalioja jokie įstatymai ir vidaus tvarkos taisyklės. Tuo tarpu savivaldybių tarybos neskuba bendrijų valdyboms padėti sutramdyti neklusniuosius.

Marijampolės susivienijimo ,,Sodai“ aprėpiamoje teritorijoje yra gan daug bešeimininkių sklypų. Juose veši piktžolės ir subrandinusios sėklas pasėja kituose,  sodininkų prižiūrimuose sklypuose. Netrukus sukaks 30 metų, kai sodininkai  lengvatinėmis sąlygomis išsipirko iš valstybės sodo sklypus, o vyriausybės, kurių per šį laikotarpį pasikeitė ne viena, taip ir nesugebėjo baigti žemės reformos.  Gal prieš 15 metų Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko V. Butkevičiaus iniciatyva buvo  pasiūlyta organizuoti šių sklypų aukcionus. Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žemės ūkio ministerija… Dabar jau žadama daryti tai nuo 2022 metų“.

Pasak P. Jokimaičio, didelė bėda yra gatvių ir kelių soduose remonto reikalai.

Mat savivaldybėms pinigų vyriausybė lyg ir skyrė, o gal tik pažadėjo skirti, tačiau jų šiam tikslui kaip stigo, taip ir stinga… Marijampolės susivienijimo „Sodai“, ,,Ramunės“ bendrijoje pavyko tik vieną gatvę išasfaltuoti. Jau treji ar ketveri metai kalbama apie atliekų aikštelių įruošimą sodų bendrijose. O jų vis dar nėra, tuo tarpu atliekų tvarkymas sodininkų bendrijose – didelė problema. Pirmininkas susirinkusiems bendrijų vadovams, taip pat priminė apie vangų mokesčių surinkimą, nes reikalą būtina aktyvinti, kadangi jau turima įsiskolinimų, kuriuos reikia kuo skubiau padengti.

„Susivienijimo tarybai labai palengvėjo darbas kai Lietuvos sodininkų draugijai pradėjo vadovauti Romasis Vaitekūnas. Laiku gauname informaciją kokie sodininkus liečiantys klausimai sprendžiami vyriausybėje ir/ar seime. Tad turime galimybę laiku ir kvalifikuotai konsultuoti sodininkų bendrijas. Gavome išsamią informaciją dėl kelių perdavimo savivaldybėms, numatytų skirti lėšų sodų kelių tvarkymui, dėl geriamo vandens išgavimo ir tiekimo, nuotėkų tvarkymo bendrijose. Sužinojome apie Vyriausybės pritarimą, Žemės ūkio ministerijos siūlymui valstybinę žemę, skirtą individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, leisti įsigyti asmenims nuo 2022 metų  bendrijose aukciono tvarka, gėlo vandens gavybos įteisinimo, apie sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, informaciją apie atliekų deginimą sodininkų bendrijose ir panašius sodininkams svarbius dalykus“ – kalbėjo pranešėjas.

Jau tapo tradicija Marijampolės susivienijimui ,,Sodai“ dalyvauti  Marijampolės miesto rudens derliaus šventėje. Aktyviausi šventės dalyviai  yra sodininkų bendrijos ,,Šimuliai“-  pirmininkas R.Vernickas,  ,,Tarpučiai“- pirmininkas L. Ramanauskas, ,,Stebuliškės“- pirmininkė R. Ražinskienė, ,,Orija-2“ – pirmininkas A. Adomėnas,  ,,Aštruliai“-  pirmininkas G. Mačiulaitis, ,,Gija“- pirmininkas E. Vilčinskas, ,,Ramunė“ – pirmininkė  R. Janauskienė, ,,Krokodilas“- pirmininkė V. Mereckienė.

P. Jokimaitis, taip pat pastebėjo, jog šiandien žmonių požiūris į sodininkystę ir patį sodo sklypą yra pakitęs. Daugelis nusipirkę sklypą bendrijoje pirmiausiai į jį ,,pasiunčia“ buldozerį, kuris išvalo sklypą nuo vaismedžių ir vaiskrūmių bei ten buvusių statinių. Tai reiškia, kad sklypelis bus skirtas ne sodininkystei, bet poilsiui arba jame statomas gyvenamasis namas, didelė dalis sklypo išklojama trinkelėmis. Dauguma tų sklypų aptveriami aukšta tvora, nors įstatymai tai draudžia daryti.

Baigdamas savo pasisakymą pirmininkas padėkojo susirinkusiems už bendradarbiavimą ir pranešė, jog tai yra paskutinė jo kadencija šiame poste, kadangi šiemet jam sukanka 90 metų, tad gal reiktų ir pailsėti. Beje, Pranciškus Jokimaitis buvo renkamas Marijampolės susivienijimo „Sodai“ vadovu nuo 1996 metų, o iš viso su sodininkyste turi reikalų net nuo 1965 metų, galima sakyti beveik nuo pačios sodininkų bendrijų kūrimosi pradžios, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio sodininko garbės vardas. Jis pažinojo ir dirbo kartu su pirmaisiais sodininkų vadovais M.Kriaučiūnu, V.Vargonu ir V.Sinicku. O Marijampolės susivienijimui „Sodai“ nuo šiol vadovaus, P. Jokimaičio rekomenduota ir išrinkta sodų bendrijos „Ramunė“ pirmininkė Rasa Janauskienė.

Susirinkimo pabaigoje svečias iš sostinės, LSD pirmininkas Romasis Vaitekūnas padėkojo Pranciškui Jokimaičiui už ilgametį sąžiningą darbą, atsidavimą bendram reikalui bei įteikė atminimo dovanėlę. Jis taip pat įteikė padėkos raštus sodų bendrijų pirmininkams Rasai Jonauskienei, Vitalijai Mereckienei, Gediminui Mačiulaičiui, Tomui Maumevičiui (žr. nuotraukas).

„Sūduvos gido“ kalbintas Lietuvos sodininkų draugijos ir tuo pačiu Vilniaus susivienijimo „Sodai“, apimančio net 350 bendrijų, vadovas Romasis Vaitekūnas pastebėjo, jog Marijampolės susivienijimas dėka P. Jokimaičio asmeninių savybių, aktyvumo, tinkamo  vadovavimo šalies kontekste atrodo gerai. Pranciškus ilgus metus buvo renkamas LSD revizoriumi, turėjo tvirtą nuomonę sprendžiant įvairius veiklos klausimus, be to turi gerą humoro jausmą. „ Pranciškus sako – 1931 metais Marijampolėje įvyko trys labai svarbūs istoriniai įvykiai: 1- Pradėjo veikti seniausias šalyje Marijampolės cukraus fabrikas, 2- Pastatytas Marijampolės sunkiųjų darbų kalėjimas ir 3 – Gimė Pranciškus Jokimaitis…“- šypsosi pašnekovas.

O kalbant rimtai apie rimtus dalykus R. Vaitekūnas pirmiausia pastebėjo, kad sodininkai kaip organizacija yra pati didžiausia Lietuvoje, vienijanti net 1800 sodininkų bendrijų turinčių apie 220 tūkstančių narių. Tačiau tuo pat metu sodininkų bendrijos turi ir aibę problemų atsiradusių dėl klaidų padarytų dar jų kūrimosi pradžioje. Šiandien apie miestus, arba netoli jų įsikūrusios bendrijos faktiškai virto gyvenamųjų namų kvartalais.  Nedideli, vos šešių arų sklypeliai užstatyti dideliais ir mažesniais namais, siauros dažnai duobėtos gatvės soduose apsunkina privažiavimą ne vien sunkvežimiams, bet ir specialiajam transportui, tokiam kaip gaisrinės, greitosios pagalbos ar policijos automobiliai. Infrastruktūra visiškai neišplėtota bei nepritaikyta, daugeliu atvejų nėra vandens, nėra dujų, nėra nuotėkų kanalizacijos ir neatitinka šiandieninių civilizuoto gyvenimo normų, tai faktiškai tiksinti ekologinė bomba. Soduose gyvenantys žmonės už savas lėšas stengiasi įsirengti vandentiekį, nuotėkų įrenginius ir kita, bet daugeliu atvejų jie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų, nesujungti į centralizuotus tinklus, todėl teršiama aplinka.

Beje, sodininkų bendrijų veiklą reglamentuojančios teisinės normos egzistuoja, yra priimti reikiami įstatymai, bet praktikoje jie neveikia. Tarkim yra keliai sodų bendrijose, kurie priklauso valstybei, tačiau šiems keliams tinkamai prižiūrėti visiškai neskiriamos biudžetinės  lėšos. Antai miestuose gatvių priežiūrai, jų remontui iš gyventojų papildomai  pinigai nerenkami, tam randama pinigų biudžete, tuo tarpu sodininkai patys turi mokėti už kelių remontą. Savivaldybės tokiems darbams, kaip taisyklė, lėšų neturi. R.Vaitekūnas mano, jog sodininkų bendrijose esančių kelių remontui iš valstybinio kelių fondo kiekvienais metais turėtų būti skiriamas tam tikras procentas lėšų. Šį savo pasiūlymą jis jau yra išdėstęs aukščiausiems šalies vadovams seime ir vyriausybėje.

Sodininkai, taip pat seniai suinteresuoti vandentiekio bei kanalizacijos įrengimu sodų bendrijose ir sutinka mokėti už šią paslaugą, tačiau europiniai pinigai jau ištaškyti, daug kur vandentiekis ir kanalizacija nutiesti nežinia kam ir kodėl, tad neduoda grąžą, o Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. R.Vaitekūnas įsitikinęs, kad būtina turėti strateginę, orientuotą į ateitį šalies aprūpinimo vandeniu ir nuotėkų utilizavimo programą ir tam telkti valstybės lėšas, nes iš Europos tikėtis finansavimo tikriausiai jau bergždžias reikalas. Vanduo pasaulyje seniai tapo didele vertybe ir ateityje ši vertybė bus dar didesnė, nes geriamojo vandens trūksta daugelyje pasaulio šalių.

Kita problema, pasak Romasio Vaitekūno, tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba iki šių dienų dar neinventorizavusi visų žemės sklypų esančių sodininkų bendrijose priklausančių valstybei. Ji, ko gero, net nežino kiek jų yra. Nonsensas, tačiau apie 5 tūkstančiai sklypelių šalies sodininkų bendrijose yra neprivatizuoti, nors valdomi sodininkų nebūdami jų nuosavybe. Tai ir buvę  rusų kariškių, ir kiti taip vadinami bešeimininkiai sklypai. Valstybė privalo žinoti savo turtą, o svarbiausia tinkamai jį tvarkyti. Taip pat nonsensas, kad sodininkų bendrijos negali būti pripažintos kaip bendruomenės, tad negali pretenduoti į ES fondų paramą. Vyriausybei šios problemos nėra naujiena, tačiau metai bėga ir daroma lygiai nieko…

Galerijoje – autoriaus nuotraukos

 

Sūduvos gidas logotipas

Vytautas Karsokas

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE