Praėjusią savaitę (lapkričio 28 d.) Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai.
„Praėjusiais metais subūrę ilgametę patirtį turinčių gamtosaugos ekspertų komandą, pradėjome vykdyti kai kurių Europos bendrijos svarbos vabzdžių, augalų, paukščių rūšių pilotinius tyrimus visoje šalyje. Akivaizdu, kad mokslinių žinių bazė mūsų šalyje vis dar yra nepakankama. Trūksta informacijos apie saugomų rūšių populiacijų ir jų buveinių būklę bei paplitimą, trūksta duomenų Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Tai kelia susirūpinimą ir Europos Komisijai, kadangi Lietuvoje nepakankamai užtikrinama gamtos vertybių apsauga“, – pradėdamas renginį kalbėjo Metodinio-analitinio centro vadovas dr. D. Dapkus.
Jo teigimu, siekiant užpildyti trūkstamas žinių spragas, buvo atrinktos net 33 Europos Bendrijos svarbos rūšys ir su išorės ekspertų pagalba pradėti jų inventorizacijos darbai. Pristatęs pirmųjų tyrimų apimtis ir supažindinęs su renginio programa, D. Dapkus taip pat apibendrino ir renginio tikslus.
„Pirmiausia norime pasidalinti naujausių tyrimų medžiaga, pristatyti duomenis, kuriuos surinkome lauko darbų metu, atkreipti dėmesį į kylančius iššūkius, parodyti tokių tyrimų pridėtinę vertę. Kartu norime pakviesti prisidėti savo ilgamete patirtimi ir sukaupta informacija, reikalinga sėkmingai užbaigti inventorizacijos procesą. Neabejoju, kad kolegų pranešimai nustebins klausytojus įdomių atradimų gausa bei praturtins kiekvieno žinias“, – savo sveikinimo kalboje sakė centro vadovas.
Rezultatai teikia vilties
Įvairių sričių specialistai renginio metu pristatė tirtų moliuskų, vandens ir sausumos augalų, paukščių ir kitų gyvūnų tyrimų metodikas, pagrindines rūšių charakteristikas, pabrėžė jų išskirtinumo savybes, supažindino su stebėjimo vietovėmis ir pagrindinėmis radavietėmis, grėsmėmis bei ateities perspektyvomis. Nors daugeliu atveju tyrinėtos menkai žinomos ir sunkiai aptinkamos rūšys, patikrinus tik dalį potencialių teritorijų pavyko surinkti naujų duomenų apie tokių Europoje retų augalų, kaip mažojo varpenio (Botrychium simplex), smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio (Dianthus arenarius ssp. arenarius), žaliojo sėmainio (Buxbaumia viridis), stačiosios dirvuolės (Agrimonia pilosa), paplitimą Lietuvoje. Visgi, pasak tyrimus atlikusių Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertų botanikų dr. D. Matulevičiūtės ir V. Uselio, smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio bei stačiosios dirvuolės išlikimui didelę grėsmę kelia nutrūkęs tradicinis ganymas miškuose, dėl intensyvių miškininkystės metodų mažėjantys miško aikštelių ir retmių plotai. Žaliajam sėmainiui svarbus didelis stambios įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis, drėgnas mikroklimatas, būdingas pavėsingoms augavietėms. O mažajam varpeniui grėsmę kelia augaviečių apaugimas krūmais, krūmokšniais ir ekspansyviais žoliniais augalais. Gamtosaugos ekspertai kol kas neteikia konkretesnių išvadų ir teigia, kad reikia išsamesnių tyrimų, kurie bus atliekami dar bent du metus.
Vandens telkinių tarša taip pat daro įtaką vandens augalų populiacijoms. Štai tyrinėjant pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa) ir lanksčiojo plukenio (Najas flexilis) būklę šalyje naujų augaviečių kol kas atrasti nepavyko. Vilties tebeteikia numatyti tolimesni pūslėtosios aldrūnės tyrimai skaitlingoje Lietuvos populiacijoje, kur ji anksčiau jau buvo rasta. Deja, lanksčiojo plukenio aptikimas sunkiai prognozuojamas.
Specialistai nenuleidžia rankų ir drugių bei retųjų vabalų, moliuskų stebėjimo srityje. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus aptikta keliolika naujų manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) radaviečių, nes iki tol ši Europos retenybė buvo stebėta Lietuvoje tik du kartus. Itin mažo moliusko keturdantės suktenės (Vertigo geyeri) rezultatai irgi stebina. Pasak moliuskų ekspertės dr. Gritos Skujienės, iš patikrintų 24 teritorijų, nutolusių viena nuo kitos bent 5 km spinduliu, tirtos rūšies individai aptikti net 16 teritorijų.
Pražūtingi ūkininkavimo ir klimato kaitos padariniai
„Saugomų teritorijų sistemoje dirbu eilę metų, tačiau tokios intensyvios miškininkystės dar nesu matęs. Štai Dzūkijos nacionaliniame parke – didžiausioje saugomoje teritorijoje – pakeliui į Čepkelių gamtinį rezervatą suguldytos miško rietuvės tikrai nedžiugina lankytojų akių, ką jau kalbėti apie saugomas rūšis“, – renginio metu kalbėjo Lietuvos ornitologų atstovas dr. E. Drobelis, pristatęs juodojo peslio (Milvus migrans) nacionalinės inventorizacijos pirmuosius rezultatus. Dėl miškų ūkio veiklos ir turizmo užimtų vandens pakrančių, stebimi gana prasti rezultatai. „Pirmaisiais metais su komanda atlikome 71 teritorijos patikrinimą. 97 stebėjimo taškuose prastovėjome mažiausiai po tris valandas, tačiau šį paukštį fiksavome tik kas trečiame taške. Situacija atrodo gana gera Nemuno žemupyje, nebloga ir Dainavos regione, tačiau nuvylė Aukštaitija, nors kraštas ypatingai turtingas ežerais. Liko netyrinėta vidurio ir šiaurės Lietuva bei pajūris, bet kad šiuose regionuose rasime skaitlingą populiaciją mažai tikėtina“, – įžvalgomis dalinosi dr. E. Drobelis.
Jam antrina ir kolega M. Karlonas, pristatęs pempių (Vanellus vanellus) ir kurapkų (Perdix perdix) populiacijų tyrimų rezultatus. Šių, kadaise Lietuvoje įprastų buvusių paukščių, situacija sparčiai blogėja. Pavyzdžiui, Lietuvos kurapkų populiacija 1999 m. buvo vertinama 10-20 tūkstančių porų, o 2012 m. priskaičiuota vos 4-7 tūkstančiai. Pempių 1999 m. fiksuota 18-20 tūkstančių porų, 2013 m. skaičius sumažėjęs jau iki 12-15 tūkstančių. Ornitologas aiškina, kad šių paukščių rūšių nykimo priežastis – intensyvus žemės ūkis. Šlapių pievų sausinimas, pesticidų naudojimas, pievų suarimas ar apleidimas stumia šias rūšis iš mūsų šalies.
Klimato kaitos nulemti oro sąlygų svyravimai kelia grėsmę ir tilvikinių paukščių populiacijoms. Stebėjimai rodo gaiduko (Calidris pugnax), paprastojo griciuko (Limosa limosa), didžiosios kuolingos (Numenius arquata) spartų populiacijų mažėjimą. Pastarųjų priskaičiuojama vos kelios likusios poros. O štai juodkrūčio bėgiko (Calidris alpina schinzii) pirmųjų tyrinėjimų metu iš vis nepavyko aptikti, nors ir dėta daug pastangų. Prastą situaciją kol kas atspindi ir vandens paukščių stebėjimai. Dėl sparčiai blogėjančios buveinių būklės retėja rudagalvės anties (Aythya ferina) ir dryžgalvės kryklės (Spatula querquedula) populiacijos. Eurazinė cyplė (Mareca penelope) yra paplitimo arealo pakraštyje, tad, panašu, kad dėl šios priežasties rūšis šalyje natūraliai yra reta, o dėl klimato pokyčių arealas gali pasitraukti toliau į šiaurę nuo Lietuvos. Pirmi stebėjimų duomenys apie tulžį (Alcedo atthis) rodo, kad rūšies populiacija nėra tokioje blogoje būklėje, kaip atrodė iš pradžių. Tačiau ir šiai rūšiai grėsmę kelia klimato kaita, trikdymas. Nyksta ir aukštapelkių pamiškėse burbuliuojantys tetervinai (Lyrurus tetrix tetrix), senųjų girių gyventojas – juodasis gandras (Ciconia nigra).
Renginio metu taip pat atskirai pristatyta šiais metais dalyje Lietuvos atliktos EB svarbos šikšnosparnių (Branto pelėausio (Myotis brandtii), mažojo nakvišos (Nyctalus leisleri), šikšniuko mažylio (Pipistrellus pygmaeus)) inventorizacijos rezultatai, kurie, pasak Metodinio-analitinio centro eksperto R. Karpuškos, kol kas neatspindi visos Lietuvos tendencijų. Būtina tęsti stebėjimus, analizuoti specialiu detektoriumi užfiksuotus įrašus. Vėliau bus galima spręsti ir apie apsaugos tikslų nustatymą bei būtinų apsaugos priemonių parinkimą.
„Europos Sąjungoje apsibrėžta, kad kiekviena šalis narė negali turėti pagal Paukščių ar Buveinių direktyvas saugomų rūšių, kurių statusas ir apsaugos būklė toje šalyje nežinoma. Nustatyti tokių rūšių statusą ir apsaugos būklę – viena iš pirmojo Lietuvoje LIFE programos NATURALIT projekto užduočių. Šiuo projektu tikimasi pasiekti esminio persilaužimo saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ valdymo kokybėje, kad jis būtų veiksmingesnis, o pasiekti pokyčiai – ilgalaikiai. Naujuosius metus sutiksime papildę komandą nauju partneriu. Nacionalinės mokėjimo agentūros indėlis turėtų padėti rasti svarbius sanglaudos taškus ir darbuotis bendro tikslo siekimo vardan“, – apibendrindamas renginio pranešimus sakė dr. D. Dapkus.
Tikimasi, kad kelis metus vyksianti inventorizacija padės atsakyti į svarbius klausimus dėl sunkiai aptinkamų itin retų augalų ir gyvūnų būklės ir gausos šalyje.
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” grupės informacija
