Spalio 2 d. Marijampolės savivaldybės vadovai subūrė vietos verslo įmonių, profesinio mokymo įstaigų atstovus aptarti aktualijas dėl Marijampolės regiono specializacijos, kurią rengia šalies Ūkio ministerija karu su Vidaus reikalų ministerija. Susitikimo metu buvo stengiamasi išsiaiškinti, kokiais ūkio sektoriais galėtų išsiskirti Marijampolės regionas nacionaliniame kontekste ir tapti šio regiono „vizitine kortele”. Kol ministerijos rengia regionų specializacijos krypčių modelį, pats laikas išgirsti vietos verslininkų planus, poreikius ir nuomonę, kokia kuriama viešoji infrastruktūra padėtų jų verslo plėtrai ateityje.
Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis supažindino su Ūkio ministerijos parengta Lietuvos ekonominių teritorijų specializacijos studija, kurioje palyginti Marijampolės regiono socialiniai-ekonominiai rodikliai ir pateikiama ekonominė specializacija. Jis pastebėjo, kad studijoje aiškiai matyti, jog kertinė Marijampolės savivaldybės industrija yra maisto gamyba, čia sukuriama 4,5 proc. visos Lietuvos industrijos pridėtinės vertės ir turi didelį potencialą. Nuo 2012 m. pridėtinės vertės augimas – daugiau kaip 11 proc. Savivaldybėje taip pat yra specializuoti miškininkystės-medienos sektoriai, koncentruojasi ir kelios kitos inžinerinės pakraipos industrijos – yra stambaus-vidutinio dydžio elektronikos bei metalo gamintojų. Gana išvystytas statybų sektorius, elektronikos ir tekstilės pramonė. Anot V. Tumelio, studijos duomenys prieštarauja ilgai gyvavusiam „mitui”, kad Marijampolės savivaldybė yra žemės ūkio kraštas, nes žemės ūkio pokytis siekia tik 1,8 proc. Grynuolis žemės ūkio kraštas yra Šakių rajonas.
Mero pavaduotojas Povilas Isoda ragino verslininkus išsakyti perspektyvinius planus, drąsindamas, kad „Geriausi pasiūlymai – jūsų pasiūlymai, ir tai, ko reikia mūsų regionui, bus daroma naudojant ministerijų pasiūlytus mechanizmus”. Per spalio mėnesį savivaldybės turi apsitarti su vietos verslininkais, nes vėliau bus respublikos mastu atrinktos vadinamos „pilotinės” savivaldybės. Galima jungtis su aplinkiniais regionais.
Marijampolės LEZ’ą administruojančios „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis pagyrė studijos rengėjus už atliktą kruopštų darbą ir siūlė dalyvauti pilotiniame projekte, į jį įtraukiant ir Marijampolės kolegiją bei Profesinio rengimo centrą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Evaldas Ulevičius siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad vietos įmonės jau susiduria su darbo jėgos trūkumu. Jis siūlė mąstyti apie verslo inovacijas, vien dėl to šiame projekte turėtų atsidurti profesinio mokymo įstaigos. Jam atsakydamas Marijampolės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas ragino renkantis šakas koncentruotis į kelis kriterijus, tokius kaip pelningumas ir efektyvumas.
UAB „Sumeda” gen. direktoriaus Vidmanto Murausko teigimu, naujų krypčių taip lengvai nerasi – reikia laikytis tradicinių. Jis kvietė žiūrėti demografinės regiono situacijos, kad jos dar labiau neiškreiptume, nes, anot j, yra vyriški ir moteriški verslai. Jis patvirtino anksčiau išsakytą įžvagą, kad trūksta vietinės darbo jėgos, tad ateitis yra robotika arba darbo jėga iš kaimyninių šalių.
Spalio 4 d. Marijampolėje vyks regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame visos penkios apskrities savivaldybės pateiks savo planus kuriamai regiono specializacijai. Marijampolės savivaldybės siūlymuose dominuos maisto pramonė, medienos, metalo apdirbimo pramonė, transportas ir logistika, statybų šaka bei paslaugos.
Viešųjų ryšių tarnybos informacija
Marijampolės savivaldybės administracijos nuotraukos
