Savo gyvenimo ir rinkimų programos „Už žmones ir Marijampolę – dabar ir ateity“ pagrindinėmis nuostatomis įsipareigojęs kryptingai siekti veiklos sąlygų gerinimo ir geriau apmokamų darbo vietų kūrimo, biudžeto didinimo, ilgalaikio planavimo mūsų krašte.
Viena iš šio siekio priemonių ir įrankių – Sūduvos administracinio krašto (su antruoju savivaldos lygmeniu, etnografiniu principu) bei regioninės (kraštų) politikos kūrimas, laikantis kraštų tolygaus ir demokratinėmis bei žmogiškosiomis vertybėmis pagrįstų nuostatų. Palaipsniui einant ir seniūnų tiesioginių rinkimų įteisinimas, kartu su seniūnijų seniūnaičių tarybų įteisinimu, įgaliojimų bei atsakomybių išplėtimu.
Tai principinė nuostata – patiems spręsti daugumą savo krašto (iki gyvenvietės) lygio klausimų, kartu su valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos/ES bei kitų paramos programų proporcinga dalimi.
Suprantama, kad visa Sūduva (Suvalkija) – tai platesnė erdvė nei vien tik Marijampolės savivaldybė, tačiau šių nuostatų nuoseklus bei tvirtas įgyvendinimas leistų tolygiau auginti ne tik Sūduvą, bet ir joje esančią Marijampolės savivaldybę, seniūnijas, gyvenvietes, o ilgalaikiame laikotarpyje ir pačią valstybę.
Primenu, kad 1995 m. buvo sukurtos apskritys 5 didžiųjų miestų ir dar 5 „augimo centrų” pagrindu, su dalimi žadėtų funkcijų. Savivaldybėms nepavykus gauti žemės valdymo ir kitų „pelningų” teisių, einant iš vien su centralizuotojais ir kitais veikėjais, apskritys 2010 buvo panaikintos ir dalis regioninių teisių vėl grįžo į ministerijas – į centrą. 2014-2020 laikotarpio ES lėšų negavome daugiau – nebuvo kam dėl jų pakovoti.
Lietuva po apskričių panaikinimo bandė skelbtis, kad mūsų šalis yra labia maža, ji pati yra tik 1 regionas, todėl visos Europos Sąjungos/ES (ir kitų šalių) programų lėšos turėtų eiti tik į/per Lietuvos centrą.
Bet, … ES net ir šioje jos vystymosi stadijoje dar vis laikosi dalies demokratinių ir šalių/regionų gyvenimo lygio suvienodinimo bei regioninės politikos nuostatų, kad šalys narės taip pat laikytųsi šių nuostatų savo viduje ir dalį jos paramos lėšų skirstytųsi per regionus (kraštus).
Mūsų šalį valdančiųjų centras, atsakydamas į ES spaudimą, pareiškė, kad Lietuvoje „bus regionai”, t.y. 2: Vilnius su dalimi aplink esančio krašto ir likusi Lietuva.
Šis „ėjimas” laikinam laikotarpiui – iki 2019 m, kai Lietuvai bus paskirta ir tarp ministerijas pasidalijusių valdančiųjų partijų (atsiprašau tarp ministerijų veiklos sričių) pasiskirstytos ES 2021-2027 laikotarpio lėšos.
Kaip būtų bežaidžiamas gudrių pasiteisinimų ieškojimu, bet faktas – iki šiol mūsų šalies vadovybė per regionus sutikdavo leisti skirstyti tik apie 10-13 procentų ES lėšų – tai viena iš priežasčių, kodėl tuštėja mūsų Valstybė. Tuo tarpu Čekija ir Lenkija ES paramos tiesiogiai į/per regionus skiria apie 40-42 procentus, t.y. apie 4 kartus daugiau.
Kodėl šalies vadovais tapę asmenys pamiršta kraštų politikos ir valstybingumo gyvybinius principus? Manau, viena iš priežaščių – noras valdyti į „vieną vietą” sutelktas gėrybes ir malonių teikimą, arba tiesiog godumas, susireikšminimas, egoizmas. Ar sunku tam atsispirti? Manau, kad taip, ypač tapus Seimo nariais, ministrais, prezidentais – patekus arčiau centro, o savivaldybių vadovai deleguoti partijų – jie visada yra įtakojami centre esančių dar didesnių partijų struktūrų ir jas finansuojančių.
Ar žinote, kas būtų toliau, jeigu nebūsime aktyvūs?
Privalome nuolat remti šių principinių nuostatų taikymą ir nepalikti prielaidų galimoms netektims ateityje.
Nesiruošiu palaikyti jų peršamos nuomonės, kad centralizavimas visada yra taupesnis gyvenimo būdas, „mažiau kainuoja”. Vien tik „piniginių” nuostatų taikymas, kartu su partiniais (o gal tiesiog “mg boldikų”, trašų valdovų ir kitų oligarchų) sprendimais sąlygoja Valstybės “uždarinėjimą” konkrečiose nykstančiose vietovėse – tai neveda į mūsų 1988 Atgimimo pasirinkimą.
Būtent šiais, 2019 m. dar galima daryti ženklesnę įtaką, kam ir kokiomis dalimis bus dalijamos ES 2021-2027 m. biudžeto lėšos, atsakomybės, svarbiausių interesų įgyvendinimas.
Suprantama, kad kai kurias atitinkamo lygio socialines, laisvalaikio, sporto ar kitas paslaugas ir galimybes teikiančios įstaigos/objektai gali būti įrengiami gal tik po vieną vienai seniūnijai / savivaldybei, ar vieną 2-3 apsijungusiom seniūnijom/savivaldybėm, laikantis ilgalaikio planavimo ir nepartinių kaitų principo.
Sudūvos administracinio krašto kūrimas priklauso nuo nacionalinių valdžių sprendimo (jis gali užtrukti 1-2 metus), tačiau kitų regioninės (kraštų) politikos nuostatų taikymas mūsų krašte – tai mūsų savivaldybės vidaus sprendimai. Juos turėtume įsiteisinti ilgalaikėje 15-20 metų savivaldybės strategijoje.
Su žymiai didesnių lėšų dalimi ir nešališku planavimu bei nuostatomis galėsime sulaukti žymiai geresnių rezultatų, apimančių įvairesnes mūsų kraštų, o tuo pačiu ir Marijampolės savivaldybės gyvenimo sritis. Nes tiek pat brangūs žmonės gyvena ir didesnėse, ir mažesnėse gyvenvietėse, gatvėse – be jokių partinių ar komitetų interesų.
Mūsų širdžių kertelėse taip mąstančių yra dar labai daug, daugiau pasitikėjimo mumis pačiais – kurkime savo kraštą nuo ar iki pat žmogaus. Prašau jūsų pagalbos kartu įgyvendinti šias nuostatas.
Pagarbiai
Gintaras Skamaročius
Save išsikėlęs, nepartinis kandidatas į Marijampolės savivaldybės merus
https://www.facebook.com/gintaras.skamarocius
Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į Marijampolės merus Gintaro Skamaročiaus rinkimų sąskaitos. Užs. nr. SG-18-6.
