Verslo idėja sugalvota, pavadinimas ir logotipas sukurtas, svetainė veikia, socialinių tinklų paskyros paleistos, į reklamą ir komunikaciją jau investuota laiko bei pinigų, net pirmieji klientai atpažįsta vardą. O tada vieną dieną paaiškėja, kad tokį pat ar labai panašų prekių ženklą jau įregistravo kiti. Tokios situacijos Lietuvoje vis dar pasitaiko dažniau, nei galvoja naujų verslų kūrėjai.
„Dalis verslų intelektinės nuosavybės apsaugą atidėlioja, kol „išsuks“ idėją ir atsiras tam laiko. Tačiau kai ji jau veikia rinkoje ir tampa vertinga, tą gali pamatyti ir potencialūs konkurentai. Tuomet idėjos autoriams gali tekti skubiai rūpintis apsauga, kad išvengtų praradimų“, – sako Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorė Vita Kiriliauskaitė.
Viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, kad pavadinimą ar ženklą užtenka sugalvoti pirmam. Anot VPB vadovės, verslo logika čia suprantama: jei vardą sugalvojau aš, investavau į jį laiko ir pinigų, klientai mane tuo vardu jau pažįsta, vadinasi, jis mano. Tačiau teisinė logika gali būti kitokia. Prekių ženklo apsauga dažniausiai siejama ne vien su idėjos atsiradimu, o su jos registracija ir įgytomis teisėmis. Kitaip tariant, kūrybinis pirmumas ne visada reiškia teisinį pirmumą.
„Naujų projektų kūrėjai kartais mano, kad naudojimas savaime suteikia visas teises. Praktikoje apsauga turi aiškias taisykles, todėl svarbu ja pasirūpinti laiku“, – patikslina V. Kiriliauskaitė.
Kai delsimas kainuoja brangiai
Tokių situacijų būta ir Lietuvoje. Viena kalbų mokykla susidūrė su situacija, kai jos išpopuliarintas stovyklos pavadinimas pradėtas naudoti kitų verslininkų, tad teko operatyviai registruoti prekių ženklą. Kitos įmonės savininkas, vystęs sporto ir laisvalaikio infrastruktūros produktą, turėjo imtis spręsti ginčą, kai rinkoje pamatė savo gaminio analogus. Čia taip pat padėjo skubus prekių ženklo įregistravimas.
Tokiose situacijose nuostoliai dažnai skaičiuojami ne tik pinigais. Verslui gali tekti keisti pavadinimą, perkurti vizualinį identitetą, iš naujo investuoti į reklamą, informuoti klientus ir atkurti pasitikėjimą. Kai kuriais atvejais tenka atsisveikinti su vardu, į kurį jau buvo sudėta daug darbo.
Kartu prarandamas ir konkurencinis pranašumas – galimybė pirmam bei išskirtinai uždirbti iš savo sukurtos idėjos. Tinkamai neapsaugojęs intelektinės nuosavybės verslas gali neturėti išimtinių teisių į savo ženklą, prarasti galimas pajamas iš plėtros ar licencijavimo, o rinkoje matyti, kaip panašius sprendimus be atlygio naudoja konkurentai.
Kartais sustoja ir plėtra ar investiciniai planai, nes neaišku, kam iš tiesų priklauso svarbiausias verslo turtas – jo vardas.
„Prekių ženklas dažnai yra viena vertingiausių verslo turto dalių. Kai jo apsauga atidedama, rizikuojama kur kas daugiau nei vien dokumentų formalumais“, – pažymi V. Kiriliauskaitė.
Daugiau paraiškų ir brandesnis požiūris
Gera žinia tai, kad požiūris į prekių ženklų apsaugą Lietuvoje keičiasi. 2025 m. Lietuvoje buvo gautos 3963 prekių ženklų paraiškos ir pranešimai apie prekių ženklų tarptautines registracijas, išplėstas į Lietuvą – tai 8 proc. daugiau nei 2024 metais. Iš viso 2025 m. įregistruota 2616 nacionalinių prekių ženklų, arba 6 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Kita svarbi tendencija – trumpėja verslo kelias iki sprendimo registruoti ženklą. Jei anksčiau įmonės iki šio etapo keliaudavo maždaug ketverius metus, šiandien šis laikas – vidutiniškai dveji metai.
„Matome pozityvų pokytį – verslai dažniau galvoja prevenciškai, o ne tik tada, kai iškyla problema. Tai augančios rinkos brandos ženklas“, – sako V. Kiriliauskaitė.
Kartu matoma ir kita tendencija – konkurencija dėl žymenų ir jų panašumo niekur nedingsta. 2025 m. Valstybinis patentų biuras nagrinėjo 86 protestus ir prašymus dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiomis ar jų panaikinimo. Iš jų 32 atvejais prašymai buvo visiškai patenkinti, dar 2 – iš dalies, o 12 atmesti kaip nepagrįsti. Tai reiškia, kad pagrįstais pripažintų atvejų buvo beveik tris kartus daugiau nei atmestų. Dar 39 bylose nagrinėjimas buvo nutrauktas, iš jų net 11 atvejų šalys susitarė taikiai pasitelkus neteisminę mediaciją.
Kokias klaidas verslai daro dažniausiai?
VPB ekspertai pastebi, kad problemos kyla ne tik dėl pavėluoto sprendimo registruoti ženklą, bet ir dėl skubėjimo tai darant. Dalis verslų registraciją atideda etapui, kai bus daugiau laiko ar pinigų. Kiti mano, kad pakanka turėti interneto domeną ar socialinių tinklų paskyrą.
Nemažai keblumų kyla ir tada, kai paraiška teikiama nepasiruošus: nepasitikrinama, ar jau nėra registruotas toks pats ar panašus ženklas, netiksliai nurodomos prekės ar paslaugos, neįvertinama, kokiose rinkose planuojama veikti. Net ir nedidelės klaidos gali užvilkinti procesą, apsunkinti registraciją arba palikti spragų būsimoje apsaugoje.
Kartais verslas padaro viską teisingai, tačiau per vėlai, o kartais – laiku, bet neteisingai. Klysta ir jauni, ir patyrę verslai – tik skirtingai.
„Startuoliai linkę pirmiausia skubėti į rinką, testuoti produktą, auginti auditoriją. Brandesnės įmonės dažniau mąsto sistemiškai, tačiau kartais per vėlai įvertina naujų produktų, linijų ar atskirų ženklų apsaugos poreikį“, – sako V. Kiriliauskaitė.
Kur visuomenė dar nesupranta autorystės?
Lietuvoje vis aiškiau suvokiama, kad muzikos kūrinio, nuotraukos ar teksto kopijavimas nėra nekaltas veiksmas. Viešai nuskambantys plagijavimo skandalai, reputacinės pasekmės ir su tuo susijusios nemalonios emocijos visuomenei primena, kad kūrybos pasisavinimas turi kainą. Todėl autorystės tema tampa savaime suprantama, o pagarba kūrėjo darbui ir teisėms visuomenėje stiprėja. Tačiau verslo pavadinimų, logotipų, dizaino sprendimų ar inovacijų srityje vis dar pasitaiko nesusipratimų.
„Dalis žmonių vis dar mano, kad jei pavadinimas lengvai randamas internete, laisvas domenas neužregistruotas ar toks vardas neužimtas socialiniuose tinkluose, vadinasi, jį galima naudoti. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad toks ženklas nėra saugomas ar kad dėl jo nekils ginčų“, – sako V. Kiriliauskaitė.
Kai trūksta praktinių žinių
VPB specialistai pataria sprendimų dėl registracijos neatidėlioti iki dienos, kai ženklas taps komerciškai vertingas. Pirmiausia verta pasitikrinti, ar toks ženklas dar neegzistuoja. Taip pat įsivertinti, kokiose rinkose planuojama veikti, ir ką verta saugoti – pavadinimą, logotipą, dizainą, technologinį sprendimą ar kelis objektus.
Šiandien, kai pavadinimą ar vizualinį identitetą galima susikurti per vakarą, dar svarbiau nepamiršti to, ko technologijos nepadaro – neužtikrina teisinės apsaugos. „Kuo anksčiau apie tai galvojama, tuo daugiau pasirinkimų turi verslas. Vėliau sprendimai dažnai kainuoja gerokai daugiau“, – sako V. Kiriliauskaitė.
Didelė dalis problemų kyla ne iš blogų ketinimų, o iš elementaraus nežinojimo, kai verslininkai nežino, ką galima apsaugoti, kada tai daryti ir nuo ko pradėti. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna praktinis švietimas. Būtent tuo tikslu VPB įkurta Intelektinės nuosavybės akademija (IN akademija) – platforma, kurioje verslai, kūrėjai ir individualiai dirbantys žmonės gali mokytis suprasti, kaip veikia prekių ženklai, dizainas, patentai, autorių teisės ir kiti apsaugos mechanizmai.
„Gerą vardą sukurti sunku. Prarasti – gerokai lengviau. Didžiausia klaida yra palikti gerą idėją be apsaugos“, – sako VPB vadovė.
