Nepaisant to, kad apie finansinius sukčiavimus viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, naujas tyrimas rodo, kad dalis Baltijos šalių gyventojų vis dar jaučia gėdą pripažinti, jog tapo apgaulės aukomis. Tai ypač būdinga jauniausiai kartai. Kibernetinio saugumo ekspertai ir bankų atstovai pabrėžia – sukčių taikiniu gali tapti bet kas, todėl siekiant kovoti su šiomis aferomis, nemaloniomis patirtimis būtina dalytis su kitais.
Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais sukčiavimas auga milžinišku tempu, o sukčių schemos tampa vis sudėtingesnės – nuo paprastų melagingų laiškų iki dirbtinio intelekto sukurtų balsų ar netikros vaizdo medžiagos.
„Pastebime, kad daugelis žmonių, patekę į sukčių pinkles, būna nustebę, kaip galėjo įkliūti. Sukčiavimo schemos šiais laikais yra gerai suplanuotos ir sudėtingos – kartais pakanka vieno neatidaus žingsnio, kad žmogus prarastų pinigus, – sako „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas. – Todėl labai svarbu dalytis savo patirtimi, nes tai gali apsaugoti kitus nuo tokių pačių klaidų.”
Visgi „Citadele“ banko inicijuoto tyrimo duomenimis, Lietuvoje beveik kas antras gyventojas mano, kad informacijos apie sukčių veiklą pakanka ir ji yra suprantama. Latvijoje taip teigia beveik pusė (40 proc.), o Estijoje – daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų.
Vis dėlto tyrimas atskleidžia įdomią detalę – vyresni gyventojai labiau linkę viešai dalintis patirtimi nei jauni. Pavyzdžiui, kas trečias (32 proc.) 60–74 m. respondentas sutiktų atvirai papasakoti apie susidūrimą su sukčiais, kai tarp jaunimo (18–29 m.) tokių – tik 22 proc.
„Nustebino, kokia didelė dalis žmonių, ypač tarp jaunimo, vis dar jaučia gėdą pripažinti, kad buvo apgauti sukčių. Pastebima, kad bendras supratimas apie apgavystes ir sukčių schemas visuomenėje auga, tačiau kasdien atsiranda vis naujų sukčiavimo būdų, ypač kai dabar plačiai naudojamas dirbtinis intelektas, kuris gali būti pasitelkiamas ir žmonių apgaudinėjimui”, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Jis spėja, kad jaunesni žmonės jaučiasi labiau technologiškai išprusę, todėl, jei juos apgavo, jiems gėda prisipažinti. Vis dėlto, banko atstovas pabrėžia, kad apgavystės dažniausiai būna kruopščiai sukčių suplanuotos manipuliacijos, kurias šiais laikais atpažinti vis sunkiau.
„Įvykdžius apgavystę, asmuo tampa auka – kaip ir vagystės atveju, todėl neturėtų būti jaučiama gėda, nes taip gali nutikti kiekvienam“, – teigia R. Čereška.
Kaip lietuviai saugosi nuo sukčių?
Kibernetinio saugumo inžinierius D. Jatautas sako, siekiant sumažinti nukentėjusiųjų skaičių, prevencija ir žmonių švietimas apie kibernetines grėsmes yra labai svarbu. Įmonėms patariama reguliariai edukuoti darbuotojus apie potencialius pavojus internete, o pavieniams gyventojams reikia kuo daugiau lengvai pasiekiamos ir suprantamos informacijos.
„Kaip pavyzdį galime pateikti šiuo metu viešai prieinamą ir nemokamą kursą apie kibernetinį saugumą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainėje. Tai gali būti labai efektyvi priemonė siekiant padidinti vartotojų atsparumą grėsmėms, su kuriomis kasdien susiduriame kibernetinėje erdvėje. Taip pat galima rasti išorinės pagalbos kreipiantis į įmones, kurios specializuojasi kibernetinio saugumo srityje“, – sako IT žinovas D. Jatautas.
Kaip atskleidė minimo tyrimo rezultatai, lietuviai ir patys vis aktyviau imasi prevencijos priemonių: dauguma vengia spausti įtartinas nuorodas ir nesidalina banko duomenimis telefonu ar el. paštu, o daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė nutraukiantys pokalbius su įtartinais nepažįstamaisiais.
Vis dėlto, sukčiams pavykus įvykdyti apgavystes, dauguma (75 proc.), lietuvių mano, kad kaltė pirmiausia tenka pačiam nukentėjusiajam. 15 proc. kaltę priskirtų bankui, o 6 proc. – valdžiai.
„Citadele“ banko atstovas R. Čereška sako, kad nors bankai ir turi priemonių, kurios užtikrina saugumą, jei žmogus sukčiams pats atiduoda prisijungimo ar asmens duomenis, jokia sistema negali jo apsaugoti.
„Pirmiausia turime būti atsakingi už savo veiksmus ir visuomet būti budrūs,“ – pabrėžia jis ir priduria, kad dauguma apgavysčių įvykdomos manipuliuojant žmonėmis, siekiant susilpninti jų kritinį mąstymą.
Neatidumas gali kainuoti ne tik prarastus pinigus
Sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės – dirbtinio intelekto įrankiai šiandien jau pasitelkiami ne tik nuotraukoms kurti, bet ir imituoti realius skambučius, net konkrečių asmenų balsus, todėl atpažinti apgaulę tampa dar sudėtingiau. R. Čereška sako, kad norint netapti finansinio nusikaltimo aukomis, nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir prevencinėmis priemonėmis yra būtini.
IT ekspertas D. Jatautas priduria, kad kai kuriais atvejais išgelbėti galėtų paprasčiausias atidumas:
„Vartotojai iki šiol neretai nepastebi tam tikrų elementų, kaip pasikeitusios banko internetinės svetainės nuorodos arba pakitusio siuntėjo adreso el. laiške, kuris būna tariamai atsiųstas iš banko, aptarnaujančio klientą, atstovo. Gyventojų pastabumo stoka arba dažniausiai vyraujančių grėsmių skaitmeninėje erdvėje nežinojimas sukčiams atveria dideles galimybes siekiant pasinaudoti šiomis spragomis ir taip sėkmingai išvilioti ne tik dideles sumas, bet ir jautrius asmeninius duomenis.“
Ekspertas įspėja, kad kartais toks neatidumas gali baigtis net tapatybės vagyste, dėl kurios nukentėjęs asmuo patirtų ne tik finansinę, bet ir moralinę žalą.
Ką gali padaryti kiekvienas?
Ekspertai vieningai sutaria: pirmiausia reikia ugdyti įprotį informaciją visada tikrinti du kartus. Jei gaunate skambutį ar žinutę su prašymu atlikti įtartinus veiksmus ar pateikti duomenis, būtina pasitikrinti informaciją kitais kanalais – pavyzdžiui, oficialiose svetainėse ar paskambinus viešai pateikiamu įstaigos telefono numeriu.
Pasak IT žinovo D. Jatauto, žmonėms turėtų būti pateikiama kuo daugiau realių pavyzdžių, kaip gali atrodyti sukčių bandymai, o švietimas turėtų vykti ne tik internete, bet ir tradicinėje žiniasklaidoje. „Tik taip galime užtikrinti, kad žmonės atpažins grėsmes ir išliks atsparūs vis gudresniems sukčiams,“ – sako jis.
Ekspertai pateikia rekomendacijas gyventojams, kaip neįkliūti į sukčių pinkles:
- Visada tikrinkite el. laiškų ir SMS siuntėją – net menkiausi neatitikimai gali įspėti apie apgaulę;
- nespauskite ant įtartinų nuorodų ar priedų, net jei atrodo, kad laiškas gautas iš pažįstamo siuntėjo;
- neatskleiskite savo banko prisijungimų – nei telefonu, nei el. paštu;
- jei kyla įtarimų – nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją;
- dalinkitės savo patirtimi – tai padeda apsaugoti kitus.
Patekus į sukčių pinkles, banko atstovas R. Čereška pataria pirmiausia kreiptis į policiją ir banką, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms vagystėms, o galbūt dalį pinigų įmanoma ir susigrąžinti.
