Kiekvienas iš mūsų, jei tai dar nenutiko, nuolat svajojame apie patinkantį ir gerai apmokamą darbą. Aukšto atlygio galime tikėtis tik tuomet, kai mainais turime ką pasiūlyti darbdaviui. Be savo protinių ir fizinių gebėjimų, reikalingų atitinkamam darbui atlikti, dažniausiai būna ir pagrindiniai reikalavimai: gebėjimas vairuoti automobilį, dirbti kompiuteriu, mokėti kartais net ne vieną iš užsienio kalbų. Tad remiantis pateiktais reikalavimais, galima teigti, kad vairuotojo pažymėjimas šiandien būtinas kiekvienam darbingo amžiaus žmogui.
Šį teiginį patvirtina ir Valstybinės įmonės „Regitra“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas viešai pateikdamas 2023 metų rekordinį suteiktų būsimų vairuotojų egzaminavimo paslaugų skaičių. Teorijos egzaminų skaičius viršijo 123 tūkstančius, tai yra dešimčia tūkstančių daugiau nei 2022 metais. Šie skaičiai leidžia mums bent preliminariai įsivaizduoti, kiek eismo dalyvių prie vairo dalyvauja nuolat eisme. Orientuojantis į juos nesunku susidaryti ir kitą vaizdą – kiek maždaug žmonių Lietuvoje apytiksliai yra priversti draustis privalomuoju vairuotojų draudimu, kuris įvestas nuo 1995 m. gruodžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1027. Šis reikalavimas buvo pagrįstas noru užtikrinti, kad visi eismo dalyviai turėtų finansinę apsaugą nuo galimų žalos atvejų eismo sąlygomis.
Kad draudimas yra finansinis mechanizmas, kuriuo asmuo apsidraudžia nuo galimų nuostolių ar žalos atvejų, dažniausiai suprantame tik patekę į autoįvykį. Nors iki tokio įvykio kartą per metus priverstinai traukdami iš piniginės banknotus ar pervesdami atitinkamą sumą į „draudikų“ sąskaitas, niurzgame ir piktinamės tokia primesta prievole. Privalomasis vairuotojų draudimas yra teisinis reikalavimas, kuriuo nustatoma, kad kiekvienas automobilio savininkas turi turėti draudimą, kuris apsaugo nuo galimų žalos atvejų, kuriuos jis gali sukelti kitiems dalyviams eismo sąlygomis. Gali sukelti! Bet žmogaus prigimtis verčia manyti, kad taip atsitikti gali tik kitiems, o jau man taip niekada nenutiks.
Sakoma, jog kai žmogus kuria planus, Dievas šypsosi. Tad šiuo atveju verčiau ramiai ir be erzelio daryti tai, ką privalo daryti kiekvienas transporto priemonės savininkas, kitaip jis bus baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo (2023 m gruodžio 19 d. Nr. XIV-2388, Vilnius) straipsniai. 40 straipsnyje nurodoma už draudimo sutarties sudarymą atsakingų asmenų, nesudariusių šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojų, vairavusių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę atsakomybė.
LR finansų ministerijos viešųjų ryšių skyrius (2016, atnaujinimo data 2023-12-22) socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime „Neapdraudus automobilio – bauda ir vairuotojui, ir savininkui“, atkreipia dėmesį, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas reikalauja, kad transporto priemonę šiuo draudimu apdraustų savininkas arba asmuo (nesvarbu ar fizinis, ar juridinis), kuris ją naudoja pagal finansinės (lizingo), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį.
Pasak pranešimo turinio ruošėjų, LR Seimas įstatymo pataisomis sugriežtino viešajame eisme dalyvaujančių, tačiau privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (PCAD) nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę. Jei iki tol pagal galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tik PCAD nedraustą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui skiriama 60–120 eurų bauda už tai, kad jis neapdraustą priemonę vairavo, tai šiomis pataisomis atsakomybė padalijama ir vairavusiam, ir transporto priemonės savininkui.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos numatė, kad tuo atveju, kai vairuotojas ir transporto priemonės savininkas yra skirtingi asmenys, įstatymas numato nuo 50 iki 100 eurų baudą eisme dalyvaujančios, bet PCAD nedraustos transporto priemonės vairuotojui. Jei esate fizinis asmuo ir neapdraudėte automobilio privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu – teks „pakloti“ nuo 60 iki 120 eurų baudai susimokėti. O kartais visai netikėtai važiuojant į ar iš komandiruotės išvydę policijos lazdelę, rodančią sustoti šalikėlėje ar iš galo mikrsinčiu švyturėlius, nė neįtariame, kad įmonės, kurioje dirbame, automobilio draudimas pasibaigė prieš kelias ar keliolika dienų, o kažkas pražiopsojo datą ir jo pratęsimą. Tuomet gresia bauda nuo 120 iki 240 eurų. Žinoma, policijai pričiupus vairuotojas iš karto baudžiamas vietoje, o štai automobilio savininkas, fizinis ar juridinis asmuo, baudos taloną gaus elektroniniu ar įprastu paštu, jam tiesiogiai nedalyvajaunt. Be abejo, jei sustadytasis yra automobilio savininkas, viskas sutvarkoma vietoje ir bauda išrašoma tik vieną kartą.
Tikėtina, kad susipažinę su atsakomybe už nedraustos privalomuoju civiliniu automobilio draudimu transporto priemonės vairavimą ir atitinkamai baudų dydžiais, būnant sąmoningu asmeniu, suprasite, kad mažiau problemų tiesiog apdrausti savo automobilį. Tuo labiau, jog šis draudimas garantuoja, kad, jei vairuotojas sukeltų eismo įvykį ir padarytų žalą kitam asmeniui ar jo turtui, draudimas apmokėtų šias žalos išlaidas. Taigi, suprantama, kad privalomasis vairuotojų draudimas yra naudingas visiems vairuotojams, nes jis suteikia finansinę apsaugą ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Draudimo bendrovių Lietuvoje teikiančių tokias paslaugas netrūksta. Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugas siūlo „Lietuvos draudimas“, „Ergo“, „Gjensidige“, „If“, „Compensa“, „BTA“ ir kt. Kai kurie vairuotojų gali nežinoti, kad privalomasis vairuotojų draudimas gali skirtis pagal draudimo bendrovę ir jos siūlomas sąlygas, tokiomis kaip draudimo suma, draudimo trukmė ir apribojimai. Suprantama, kad papildomos lengvatos privalomojo vairuotojų draudimo metu taip pat gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės ir draudimo plano. Tai gali apimti nuolaidas už ilgalaikį sutarties sudarymą, bonusus už istoriją be nelaimingų atsitikimų, kelių pagalbos paslaugas, ir kt. Pavyzdžiui, Swedbank savo klientus kviesdamas draustis aukščiau minimu draudimu bando suvilioti nemokama pagalba kelyje visą parą, mažesne įmoka pasirinkus elektroninės sąskaitos automatinio apmokėjimo būdą, galimybe pasirinkti draudimo laikotarpį – nuo 1 iki 12 mėnesių. Patogus būdas pasitikrinti, iki kada galioja jūsų automobilio draudimas yra parsisiųsti programėlę iš www.carone.app, joje prisijungti bei suvesti savo draudimo poliso duomenis ir bet kada realiu laiku matyti, kiek laiko liko iki esamo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimo. Tolimesnėje perspektyvoje šioje programėlėje bus galima ir palyginti draudimo įmonių bei įsigyti pageidaujamą polisą.
Sakoma, galvok apie geriausią, bet nepamiršk ir blogiausio scenarijaus autoįvykio metu – o jeigu! Jeigu (neduok, Dieve!) autoįvykio metu dėl vairuotojo kaltės žuvo žmogus?.. Kuo tokiu atveju privalomasis vairuotojų draudimas gali pagelbėti?
Turime žinoti, kad privalomasis vairuotojų draudimas paprastai nėra skirtas tiesiogiai apdrausti vairuotojo gyvybę. Jo pagrindinis tikslas yra apsaugoti trečiąsias šalis nuo nuostolių, kuriuos gali padaryti automobilio savininkas ar vairuotojas. Tačiau draudimo planai gali turėti papildomų paslaugų, kurios apima asmeninę nelaimingų atsitikimų draudimą arba kelių eismo įvykių draudimą, kurie gali apimti ir vairuotojo gyvybę. Tačiau šios papildomos paslaugos paprastai nėra privalomos ir reikalauja papildomo mokesčio. Tad sudarydami sutartį su tokias paslaugas teikiančia bendrove turime patys sąmoningai domėtis sutarties sąlygomis. Nuo mūsų pačių priklausys, ar galvosime tik apie gerą scenarijų, ar dėmesį nukreipsime ir į niekieno nelaukiamą.
