Pasak meteorologų žiema šiemet yra užsispyrusi ir vasarį žiemiški orai nesitrauks. Todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai dar kartą perspėja visuomenę apie galimus sušalimus ir pateikia rekomendacijas kaip atpažinti sušalimo (hipotermijos) simptomus, kaip suteikti pirmąją pagalbą sušalusiam žmogui bei kaip vykdyti sušalimų prevenciją.
Sušalimas (hipotermija) – tai šerdinės kūno temperatūros nukritimas žemiau nei 35 °C. Paprastai sušąlama, kai aplinkos temperatūra žema (žemiau 0 °C), bet sušalti galima ir kai aplinkos temperatūra teigiama. Hipotermija ištinka ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba permirkus vėsiame vandenyje, kai organizmas šilumą praranda greičiau, nei ją natūraliai išskiria. Įtakos turi emocinė įtampa, stresas. Žmonės, netekę vilties, sušąla greičiau.
„Taip pat žmogaus sušalimo laipsnį nulemia fizinis pasirengimas, užsigrūdinimas, šilta apranga, kaloringas maistas ir pakankamas skysčių vartojimas. Labai daug lemia laiko veiksnys, pvz., permirkęs šaltame vandenyje, net puikios fizinės būklės žmogus gali mirti per kelias minutes. Šaltame vandenyje kūnas netenka šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus ir labai liesi žmonės, maži vaikai, psichikos ligomis sergantys, atminties sutrikimų turintys žmonės, alkoholį ir narkotikus vartojantys asmenys“, − sako SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.
Pasako sveikatos edukologės išskiriami trys hipotermijos laipsniai: lengvas (kūno temperatūra yra 32 − 35 °C), vidutinis (kūno temperatūra yra 32 – 30 °C) ir sunkus (kūno temperatūra mažesnė kaip 30 °C). Pasireiškiant hipotermijai žmogaus kūne sumažėja šilumos gamyba, padidėja šilumos praradimas, sutrinka termoreguliacija.
Žmogaus organizmas prisitaikęs taip, kad natūralią temperatūrą gali palaikyti bet kokiomis sąlygomis. Tačiau esant žemai temperatūrai ir didelei drėgmei, bei stipriam vėjui, natūralus termoreguliacijos mechanizmas pradeda streikuoti ir kūnas nebepalaiko reikiamos temperatūros. Kai organizmas praranda daugiau šilumos nei spėja pagaminti, prasideda hipotermija. Hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos.
Vaikų kūno temperatūrai nukritus iki 33 – 34 °C, jų veiksmai pasidaro nekoordinuoti, jie tampa liūdni, apatiški, blogiau orientuojasi. Vyresnio amžiaus žmonės sunkiai susikaupia, mažiau bendrauja, skundžiasi nuovargiu, sąnarių sustingimu. Jiems sutrinka judesių koordinacija, būna neaiški kalba, atsiranda ataksija. Kūno temperatūrai toliau krintant (32 °C), gali atsirasti stuporas, širdies ritmo sutrikimai. Esant 29 °C kūno temperatūrai progresyviai temsta sąmonė, vyksta audinių deguonies bado procesai, sulėtėja širdies veikla, kvėpavimas, išsiplečia akių vyzdžiai; nukritus iki 28 °C – dažnai atsiranda skilvelių virpėjimas, nyksta savaiminiai judesiai, refleksai; iki 18 °C – sustoja širdis (įvyksta asistolija).
Pasak SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės pagrindiniai hipotermijos simptomai pasireiškia kada nukentėjusiajam labai šalta, krečia drebulys, išblyškusi ir šalta oda, kūno temperatūra žemesnė kaip 35 °C, sutrikusi kūno koordinacija, žmogus mieguistas ir apatiškas su retu ir paviršiniu kvėpavimu bei silpnu pulsu. Sušalus žmogui taip pat gali pasireikšti traukuliai bei sąmonės pokyčiai (pvz., neaiški kalba, atminties sutrikimas, sumišimas, irzlumas, dezorientacija) ar visiškas sąmonės praradimas.
Stipriai sušalusį žmogų gali būti sunku atskirti nuo mirusio. Sušalusi oda būna šalta, blyški, vaškinė, kartais keistai rausva su rausvomis, raudonomis dėmėmis ar pūslėmis ant suspaustų kūno vietų. Šaltos būna ne tik galūnės, bet ir visas kūnas. Kraujospūdis mažėja palaipsniui, širdies veikla retėja, pasidaro nereguliari. Kvėpavimas paviršutinis, retas. Kalba lėta, balsas žemas. Sąmonė temsta palaipsniui, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda įvairių psichikos sutrikimų, elgesys tampa nelogiškas. Gali atsirasti traukuliai. Žmogus netenka sąmonės.
Vida Dubinskienė sako, kad prieš teikiant pirmąją pagalbą sušalusiam žmogui reikia užsitikrinti ir savo saugumą (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie nukentėjusiojo). Įsitikinus, kad galėsite saugiai suteikti pirmą pagalbą, apsaugokite nukentėjusįjį nuo tolesnio šalčio poveikio. Įneškite jį į šiltą patalpą. Jeigu tokios galimybės nėra, padarykite užuovėją ar priedangą nuo vėjo, sniego, lietaus. Po nukentėjusiojo kūnu padėkite nulaužtų medžio šakų, kad nebūtų tiesioginio sąlyčio su žeme. Jeigu yra galimybė, nuvilkite drėgnus drabužius ir apvilkite sausais, apvyniokite nukentėjusį antklode ar paguldykite į miegmaišį. Būtinai šiltai uždenkite galvą. Jeigu turite, naudokite termoizoliacinę plėvelę. Šildykite kūną vienodai ir nedelsdami. Galima apkabinti nukentėjusį ir šildyti jį savo kūno šiluma. Jei nukentėjęs žmogus sąmoningas, duokite gerti jam šiltos arbatos, kavos, sultinio, pieno ar pan. Tik neduokite alkoholio! Jei žmogus be sąmonės, paguldykite jį ant šono. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą ar organizuokite nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę. Jei medikai vėluoja, galima nukentėjusį žmogų paguldyti netoli šilumos šaltinio. Būkite pasirengę imtis ir gaivinimo veiksmų.
Ir atminkite, kad sušalusio žmogaus nagalima laikyti mirusiu, kol jo neatšildysite ir neįsitikinsite, kad jis tikrai miręs! Sušalusį žmogų judinkite ir bet kokias procedūras darykite švelniai ir atsargiai. Negalima nukentėjusio šildyti elektriniu šildymo prietaisu ar karšto vandens pūsle. Taip pat visada atminkite: hipotermija – tai kritinė būklė, todėl būtinas tinkamas gydymas.
SMLPC visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja esant šalčiams be reikalo neiti iš namų, jei tai neišvengiama, tinkamai apsirengti ir lauke stengtis būti kuo trumpiau. Prieš einant į lauką, pataria pakankamai pavalgyti kaloringesnio maisto, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos. Prieš einant į lauką (ypač vaikams) veidą ir rankas patariama pasitepti riebiu kremu bei pasiimti termosą su karšta arbata ar kava. Esant šalčiam nesileisti į kelionę pėsčiomis vienam, jei tenka keliauti vienam, informuoti artimuosius apie savo kelionės maršrutą. Kelionės metu dažnai gerkite pasiimtą karštą arbatą ar kavą. Labai svarbu, kad neitumėte į lauką esant šalčiams ką tik išsimaudžius. Jokiu būdu šaltyje nevartoti alkoholio, nes pavartojus alkoholio, dėl išsiplėtusių odos kraujagyslių greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Taip pat nepatartina rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, tuomet padidėja galūnių nušalimo rizika. Jeigu šaltyje tenka ko nors laukti, tai nestovėkite ar nesėdėkite ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, šokinėti, judinti rankų ir kojų pirštus, daryti veido grimasas. Šaltyje venkite ir didelio fizinio krūvio, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Ir labai svarbu, kad dėvėtumėte laisvesnius, nevaržančius judesių žiemai tinkamus rūbus bei kepures, mūvėtumėte kumštines pirštines. Žiemą batus reikėtų avėti laisvesnius, kad nespaustų kojų pirštų.
SMLPC informacija
