Kartelinius susitarimus bendrovės įprastai sudaro siekdamos išvengti tarpusavio konkurencijos ir uždirbti pelno, kurio negalėtų gauti sąžiningai konkuruodamos. Nemaža dalis jų suvokia pažeidžiančios įstatymus ir netgi bando pažeidimą nuslėpti, kitos kartelį mėgina pateisinti ekonominėmis priežastimis.
Konkurencijos tarybos patirtis liudija, jog daug į institucijos akiratį patekusių įmonių suvokė nusižengiančios Konkurencijos įstatymui ir siekė tokį pažeidimą nuslėpti, kai kurios dar įspėdavo viena kitą, kad „visi pokalbiai dėl galutinių kainų negali būti aptarinėjami nei telefonu, nei el. paštu dėl Konkurencijos tarybos“.
Nagrinėdami kartelį tarp 26-ių vairavimo mokyklų ir jų asociacijos, ekspertai užfiksavo, kad verslo atstovai tardavosi didinti paslaugų kainas bendruose susirinkimuose, o po jų tarpusavyje susirašinėdami ragino vieni kitus laikytis susitarimo ir branginamas paslaugas vadino „mokymo kokybe“: „Stengsimės mokymo kokybę padidinti ne tik B, bet visas [kategorijas]“; „Primenu, kad susireguliavome mokymo kokybę“; „Sveiki,Nekeliate mokymo kokybės?“.
Laiškai patvirtino, kad „mokymų kokybe“ konkurentai rūpinosi kone visą parą:„Sveiki, Vakar jau buvo per vėlai perskambinti, mačiau skambutį. KAS NUTIKO??? su kokybe viskas ok…“
Aptikti susirašinėjimai patvirtino, jog bendrovės „Maxima Lt“ ir „Mantinga“ derino mažmenines lentynos kainas, nors susitarimą neparduoti „Mantingos“ gaminamų duonos ir kitų prekių už mažesnę nei numatyta bazinę kainą įmonės mėgino neigti tvirtindamos, kad prekybos tinklas nustatė kainas savarankiškai, atsižvelgdamas į taikomas konkurentų kainas: „Lentynos [kainos] (pardavimo kainos) pas privačius klientus NEGALI būti žemesnės nei tinklų (Maxima, IKI, RIMI, Norfa) lentynos kainos!“.
Draudžiamo susitarimo dalyviai dažnai įrodinėja, kad tam tikri susitarimai nebuvo kartelis, o tik siekis užsitikrinti reikiamą pajamų dalį. Viena tokių bylų – „ForumCinemas“, veikdamas tiek kaip filmų platintojas, tiek ir kaip kino teatras, skatino savo konkurentus kino teatrus „Multikino Lietuva“ ir „CinamonOperations“ netaikyti nuolaidų pirmąsias populiariausių kino filmų rodymo savaites ir ribodavo vartotojams palankias akcijas. Tokius savo veiksmus „ForumCinemas“ pateisino siekiu užsidirbti kaip filmų platintojui: „Mus piktina ekstremalios nuolaidos, sumažinančios mūsų dalį – mes visada žiūrim ir žiūrėsim, ar niekas nenori nugvelbti mūsų dalies“.
Pasitaiko atvejų, kai ir ekonominius kartelio motyvus mėginama slėpti rūpesčiu vartotojais. Pavyzdžiui, Lietuvos aludarių gildija ir šeši jai priklausantys alaus gamintojai, susitarę riboti stipresnio nei 7,5 proc. alkoholio tūrio alaus gamybą, viešai deklaravo tokiu susitarimu siekiantys spręsti su neatsakingu alkoholio vartojimu susijusias problemas, tačiau Konkurencijos taryba nustatė, jog tam tikro stiprumo alaus gamyba įmonėms neteikė norimo pelno: „kalbant apie Jūsų minėtą Aludarių gildijos susitarimą negaminti stipresnio nei 7,5 proc. alk. tūrio alaus, dėl akcizo mokesčio tokio alaus gamyba yra nepelninga komercinė veikla“, „As maniau kad del laipsniu turetu buti lengva rasti kompromisa ir visi nuo to tik daugiau uzdirbtumeme, o ir prasikomunikuotume gerai.“
Konkurencijos taryba nuolat ragina asmenis, turinčius duomenų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus (kartelius) ir kitus įtariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pateikti informaciją Konkurencijos tarybai el. paštu [email protected].
Įmonėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 480 Eur.
Konkurencijos tarybos informacija
