Viename poeto Algimanto Baltakio eilėraštyje sakoma: „Kaip gera žinoti iš anksto“, bet… pasaulis taip sutvarkytas, kad nežinome iš anksto, kas bus. Jei viską žinotume, būtų per lengva, neįdomu, net ir pavojinga gyventi. Esame kūrybiški: mėginame nuspėti ateitį, o jei atsitinka, ko nenumatėme, išradingai taikomės ir įveikiame iššūkius.
Kiekvienas gegužės mėnuo Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos bendruomenei ypatingas, laukiamas, nes be įprasto mokymo(si) intensyviai ruošiamasi „Ąžuolo“ dienos šventei. Tai mokslo metų pabaigos, įgyvendintų veiklų, įsivertinimo, o kartu ir mokyklos bendruomenės susitikimo šventė. Niekada nepagalvojome, kad ją teks švęsti nuotoliniu būdu, bet vedini progimnazijos šūkio – „Pasitikėk ir tikėk, kad viskas yra įmanoma“ – SUSITIKOME. Tiesa, kiek kitaip, tačiau vieta išliko ta pati – „Ąžuolas“.
Idėją pagrindiniam šios dienos akcentui – pavieniui ar su savo šeimos nariais, kolegomis nusifotografuoti prie/su/po/ant ąžuolo – pasiūlė geografijos mokytoja Rūta Šukaitytė. Šiuo laikotarpiu ąžuolo simbolis tapo dar reikšmingesnis – išlikti tvirtiems, pasitikintiems savo profesionalumu, susitelkti esant bet kokiomis aplinkybėmis ir tęsti tradicijas. Mokiniai, jų tėveliai, mokytojai buvo išradingi: atsiuntė užfiksuotus kadrus prie mokyklos ąžuolų, savo kieme, senelių sodybose, Paežerių dvaro parke, Jono Basanavičiaus gimtinėje ir kitur. Iš nuotraukų šventės dienai mokyklos inžinierius-kompiuterininkas Remigijus Krišinas sudėliojo foto filmą, o šių akimirkų vaizdai visus pasitiks Rugsėjo 1-ąją.
Mokyklos direktorė Gileta Naujokienė, virtualiai sveikindama ąžuoliečius su „Ąžuolo“, o kartu ir Šeimos diena, akcentavo: „Padėtis pasaulyje ir mokymasis nuotoliniu būdu šiemet yra išskirtinė, nelengva situacija, tačiau į tai linkusi žiūrėti optimistiškai ir skaičiuoti privalumus. Perkainotos vertybės, atsiskleidė mokinių gabumai, kurie ne visada buvo matomi mokykloje: jų savarankiškumas, atsakomybė, pareigingumas, pagarba vieni kitiems. Mokytojų atsidavimas profesijai, neskaičiuojant darbo valandų, imlumas naujoms patirtims, savivaldus mokymasis“.
Direktorė viso kolektyvo vardu nuoširdžią padėką išreiškė tėvams, be kurių indėlio toks mokymasis 6–14 metų mokiniams būtų sunkiai įmanomas. Ne veltui kartu ieškota bendrų sprendimų, išeičių, atliepta, kiek įmanoma, mokinių poreikiams.
Kasmet, švenčiant „Ąžuolo“ dieną, įteikiamos „Ąžuolo gilės“ nominacijos. Šiemet jas pelnė šeši progimnazijos bendruomenės nariai: Jolanta Ribačionkienė, Ina Akuckienė, Almantas Raškauskas, Ilona Šmitienė, Danutė Lenkevičienė, Teresė ir Aleksandras Merkevičiai. Padėkas už idėjų realizavimą, išlaikytą ramybę ir lankstumą jautriu sveikatai laikotarpiu buvo pareikštos mokyklos darbuotojams. Jų dėka karantino metu buvo atnaujinamos mokyklos erdvės, o prie lauko klasės naujai įrengtas refleksoterapinis takas.
Ši ugdymo diena, surengta nuotoliniu būdu, mokyklos bendruomenei nebuvo netikėta. Dar balandžio mėnesį, tik apsipratę su nuotolinio mokymosi vingrybėmis, įgyvendinome Sporto ir sveikatingumo dieną. Karantino metu fizinis aktyvumas tapo kaip niekad aktualus, tad nusprendėme, jog vienos dienos atsitraukimas nuo įprasto mokymosi režimo pakeičiant aplinką, veiklas, leis pailsėti akims, „pravėdinti“ mintis, aktyviai pajudėti. Taigi metėme iššūkį visai bendruomenei. Fizinio ugdymo mokytojų parengta programa kvietė ugdytis sveikos gyvensenos, mitybos įgūdžius, stiprinti imunitetą. Rytinė mankšta, sporto treniruotė, sveikų patiekalų gaminimas, žingsnių iššūkis sukėlė daug teigiamų emocijų mokiniams, jų šeimoms, aktyviai leidusioms laiką namų aplinkoje ir noriai pasidalinusioms vaizdo įrašais.
Džiaugiamės kiekvienos dienos mokytojų darbu: jų kūrybiškomis pamokomis, išradingai sukurtais video montažais, aukštais mokinių pasiekimais konkursuose.
Būtume, ko gero, nenuoširdūs, jeigu apie šį (karantino) laikotarpio ugdymą kalbėtume vien pozityviai. Įvairios emocijos ir jausmai lydėjo ir lydi tiek pedagogus, tiek ir mokinius, jų tėvus. Tačiau dažnas kalbėjimasis vienų su kitais, klasių vadovų ir mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimas, pagarba ir susiklausymas padeda įveikti sunkumus. Kaip privalumą matome ir išryškėjusias tobulintinas ugdymo puses – žinosime, kokius veiklos prioritetus, kryptis rinktis toliau.
Norisi didžiuotis visais, kurie simboliškai „Ąžuolo“ vėliavą neša kiekvieną dieną savo mokymusi, darbais, atsakomybe, pagalba, rūpesčiu. Juk progimnazija greitai skaičiuos 85-erius gyvavimo metus. Tai vienintelė mokykla mieste, kurioje mokinys gali ugdytis devynerius metus – nuo priešmokyklinės grupės iki aštuntos klasės. Nedidelė mokyklos bendruomenė, optimalus mokinių skaičius klasėje leidžia geriau atsiskleisti talentui, perkelti akcentą nuo aktyvaus mokytojo prie aktyvaus besimokančiojo. Mokyklos unikalumą papildo prioritetinis gamtos mokslų, matematikos, IT ugdymo stiprinimas ir išskirtinė lokacija gamtinėje aplinkoje: klasė lauke prasiplės į atnaujinamą miesto parką.
Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos pavaduotoja ugdymui Vilma Anelauskienė
Remigijaus Krišino nuotraukos
