Vėlų šeštadienio vakarą Lietuvos krepšinio rinktinės kelias Europos čempionate baigėsi. Lietuvius po atkaklios kovos ir dramatiškai jų pačių išplėšto pratęsimo įveikė Ispanijos rinktinė. Nors mūsų medalių kelias baigėsi aštuntfinalyje, tačiau krepšinio ugnis ties čia neišblės. Mes ir toliau tikėsime, liūdėsime ir lauksime pergalių ateityje. Bet ar žinote, kas buvo tas asmuo, kuris užkūrė tą neblėstančią lietuvių aistrą krepšiniui?
Pranas Lubinas, būsimasis Lietuvos krepšinio krikštatėvis, gimė 1910 metų sausio 10 dieną Belvederyje (rytų Los Andžele) lietuvių išeivių šeimoje. Jo tėvas, Konstantinas Lubinas, užaugo Vilkaviškio rajone, motina, Antanina Vasiliauskaitė, buvo kilusi iš Vabalninko. Tikslesnė tėvo gimimo vieta nėra aiškiai žinoma. Visgi, Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“ 2015 m. interviu davęs Skirmantas Leonas Karalevičius, knygos „Krepšinio pilnaties sapnas“ autorius, teigia, kad P. Lubino tėvonija yra Lukšiuose, netoli Zyplių dvaro. Krepšinio istoriko įsitikinimu, carinės Rusijos laikais ši teritorija įėjo į Vilkaviškio apskrities ribas.
Įdomu tai, kad ankstyvoje jaunystėje P. Lubinas visai nesidomėjo krepšiniu. Kaip tikras amerikiečių vaikas, jis žavėjosi beisbolu, amerikietišku futbolu, lankė lengvosios atletikos užsiėmimus. Į krepšinį atsisukta tik tada, kai jaunas paauglys netikėtai ištįso ir praaugo savo bendraamžius. Priešpaskutinėje Linkolno vidurinės mokyklos klasėje jis buvo priimtas į krepšinio komandą ir tapo jos lyderiu. Taip pat, P. Lubinas buvo išrinktas į geriausių miesto moksleivių krepšininkų penketą.
Nors nuo to laiko talentingo krepšininko kolekcija pripildė daugybe apdovanojimų, garbingiausias jų – 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių aukso medalis, iškovotas su JAV rinktine. Būtent tais metais krepšinis debiutavo oficialioje olimpinių žaidynių programoje. Tuo metu dar niekas Lietuvoje nežinojo, kad 1936 metai taps lūžio metais jaunoje Lietuvos krepšinio istorijoje.
Po laimėto aukso, Pranas Lubinas neskubėjo grįžti į JAV. Tėvo prašymu, Lubinų šeima pasuko priešinga kryptimi – Lietuvos link. Ten jie aplankė tėvo gimtąsias vietas, o rugpjūčio 22 dieną atvyko į Kauną. Nežinia, ar ilgesingi Suvalkijos vaizdai, ar Lietuvos žmonių šypsenos pažadino gimtinės meilę ir Prano Lubino širdyje. Taip jų planuota dviejų savaičių viešnagė Lietuvoje virto pustrečio mėnesio trukusia krepšinio mokymo ir populiarinimo misija.
Jis pademonstravo įvairių, mūsiškiams dar nematytų triukų, puikų metimo stilių, parodė, kaip racionaliai dengti priešo žaidėją ir kitų dalykų. Taip pat davė ir naudingų patarimų, pabrėždamas, kad „reikia žaisti ir galva, vengti aklų žygių, kas pas mūsiškius dažnai pasitaiko“, apie P. Lubiną rašė to meto „Lietuvos žinios“.
Visgi, įsimintiniausias P. Lubino momentas Lietuvos krepšinio istorijoje tapo 1939 m. Europos čempionatas, vykęs Kaune. Ten Pranas Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinę kaip žaidžiantysis treneris. Šiame čempionate Lietuva iškovojo pirmą vietą, Prano Lubino metimų dėka paskutinėmis finalo minutėmis palaužusi Latvijos rinktinę. Deja, vėliau tais metais prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekusi Lietuvos okupacija lėmė, kad naujo lietuvių triumfo mums teko laukti net 64 metus. 2003 metais Lietuvos krepšinio rinktinė vėl pasipuošė aukso medaliais. Šioje rinktinėje vėl netrūko suvalkietiškų atspalvių: vienas iš šios komandos ramsčių buvo iš Marijampolės kilęs, dabartinis San Antonio Spurs trenerių štabo narys Darius Songaila.
O kokia situacija buvo šių metų mūsų Lietuvos krepšinio rinktinėje?
Galbūt simboliška, kad pirmoji P. Lubino treniruotė įvyko Kaune, nes nuo to momento krepšinio ugnis karščiausiai dega kauniečių gretose. Net keturi rinktinės krepšininkai buvo kilę iš antro pagal dydį Lietuvos miesto. Tai Ignas Brazdeikis, Marius Grigonis, Martynas Echodas, Kristupas Žemaitis.
Sostinės ugnį tvirtai savo gretose laikė aštuntfinalio rezultatyviausias žaidėjas Mindaugas Kuzminskas. Lukas Lekavičius kilęs iš Šilalės. Domantas Sabonis, kaip ir P. Lubinas, gimė už Atlanto. Jo gimtasis miestas yra Portlandas. Rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas kilęs iš Utenos. Arnas Butkevičius – iš Klaipėdos, Roko Giedraičio gimtinė – Tauragė, o Eigirdo Žukausko – Šilutė. Na, o mūsų pagrindinis įžaidėjas ir mūsų būsima viltis – Rokas Jokubaitis – gimė Mažeikiuose.
Pagrindinių trenerių štabe suvalkietiško kraujo taip pat ne tiek daug. Kazys Maksvytis yra gerbiamiausias Darbėnų (Kretingos raj.) krašto žmogus. Kęstutis Kemzūra, kaip ir Giedrius Žibėnas, yra kilęs iš Kauno. Tiesa, pastarojo sezono Lietuvos krepšinio lygos čempiono trenerio karjeroje galima atrasti suvalkietiškų aspektų. Trenerio karjerą jis pradėjo 2012 m. Šakių „Zanavyko“ klube.
Norisi, kad Sūduvos kraštas ateityje užaugintų naujų krepšinio talentų mūsų Lietuvos krepšinio rinktinei. Juolab, kad mūsų kraštas Lietuvos krepšinio istorijai davė labai daug. Žinoma, tam, visų pirma, reikėtų bent jau vienos LKL kriterijus atitinkančios modernios salės mūsų regione. Tačiau, kol kas, nepeikime mūsų krepšininkų už pralaimėjimą. Jie atidavė visas jėgas. Ir jie neš tą krepšinio ugnį dar daug metų į priekį.
„Nenuleidžiam galvos, net jei mums nesiseka devynis kartus iš eilės. Juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti“.
Giedrius Iškauskas
