Vasara džiugina ne tik šiltais, saulėtais orais, bet ir sugrįžtančiomis audromis. Pastarosiomis dienomis pavojingi meteorologiniai reiškiniai (žaibavimas, kruša, viesulas) buvo užfiksuoti keliuose Lietuvos regionuose.
LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika informuoja, kad smulki kruša yra visiškai normalus ir įprastas kasmetinis reiškinys mūsų krašte, dažniausias gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Fiksuojama, kad dažniausiai kruša iškrenta popietės metu, kada formuojasi intensyvi terminė konvekcija (ir labai vertikaliai išauga debesys, sukaupiama daug energijos), o nakties valandomis šie krituliai iškrenta labai retai.
Krušos iškritimo laikas yra labai nedidelis – nuo keleto minučių iki pusvalandžio. Taip pat, šis reiškinys paprastai yra labai lokalus, todėl vienas miesto galas gali sulaukti stambių ledėkų, o kitas likti net ir visai be kritulių.
Nustatyta, kad pavojingu meteorologiniu reiškiniu kruša yra laikoma tada, kai ledėkų skersmuo siekia iki 2 cm, o stichiniu – kai jų skersmuo yra daugiau nei 2 cm.
Jei kruša iki 0,5-1 cm. dar nėra labai baisi, tai nuo 2 cm. kruša gali pridaryti labai rimtų nuostolių pasėliams, pastatams, automobiliams ir kitam turtui.
Nors šį kartą, Suvalkija nesusidūrė su gamtos šėlsmu, tačiau anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gyčio Valaikos, Suvalkijos regione, vertinant klimatiškai, dėl vietinių lygumų poveikio pasitaiko daugiau sausumos viesulų ar jų užuomazgų – čia gali praslinkti stipresni škvalai, nes vėjui lygumose be miškų ir kalvų yra kur kas daugiau galimybių įsibėgėti.
Be to, arčiau Lenkijos–Lietuvos pasienio fiksuojama daugiau perkūnijų ir audrų, kurios atslenka nuo Lenkijos, todėl pagal turimus rodiklius (patikimos krušos statistikos nėra, kadangi tai yra labai lokalus atmosferos reiškinys), bent dalis Suvalkijos patenka į didesnės rizikos zoną, o tai patvirtina ir Suvalkijos krašte užfiksuotas krušos rekordas -didžiausi krušos ledėkai Lietuvoje yra iškritę 1995 m. liepos 10 d. Vištyčio miestelyje, Vilkaviškio rajone.
Tuomet ledėkų skersmuo siekė įspūdingus 7–12 cm. Panaši kruša, iki 7–9 cm dydžio, 2023 m. rugpjūčio 6-7 d. suniokojo Žagarės miestelį ir kitas vietoves.
G. Valaika primena, kad matant artėjančius audros debesis ir girdint tolumoje griaustinį, visų pirma, nereikėtų būti šalia vandens telkinių ar kitų pavojingų objektų.
Nors dažniausiai ignoruojame išgirstą griaustinį, tačiau LHMT atstovas pabrėžia, kad jei girdime griaustinį, vadinasi jus jau gali pasiekti žaibas, nes dalis jų kartais trenkia toli iš audros debesies.
Įdomu ir tai, jog statistika iš viso pasaulio rodo, kad žaibai daug dažniau trenkia į vyrus, o ne į moteris, kadangi būtent vyrai yra mažiau atsargūs ir linkę rizikuoti deramai neįvertinę rizikų.
Nežiūrint to, dažniausiai trenkęs į žmogų žaibas jo neužmuša, tik sužaloja. Sužalojimai gali būti ganėtinai rimti ir poveikis gali pasilikti visam gyvenimui.
Pabaigai, LHMT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika išsklaido mitą dėl mobiliųjų telefonų įtakos pritraukti žaibą – telefonų tyrimai rodo, jog patys telefonai nepritraukia žaibo (tiesiog daugelis šiais laikais juos visada turi su savimi), bet pritraukti žaibą gali žmogus esantis atvirame lauke ir tai būna susiję su pačiu žmogumi, kuris žaibui yra geriausias taikinys žemės paviršiaus link.
Ko reikėtų imtis artėjant audrai/krušai/perkūnijai ir kt. pavojingiems reiškiniams, LHMT yra parengusi detalią informaciją, kurią galima rasti čia.
