Sveikatos specialistai dėl koronaviruso imasi naujos taktikos – bando atsekti besimptomius viruso nešiotojus
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pranešė, kad visi iš užsienio grįžę lietuviai bus privalomai izoliuojami savivaldybių numatytose patalpose. Iki šiol tokie asmenys galėjo izoliuotis namuose, tačiau kartu gyvenantys jų šeimos nariai, pagal oficialias Sveikatos apsaugos taisykles (SAM), to daryti neprivalėjo.
Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorė Rolanda Lingienė laidoje Delfi11 teigė, kad lietuviai patys turėjo įsivertinti izoliavimosi galimybes, o supratimas, kad tą daryti reikia namuose – nebuvo teisingas. „Žmogus turėjo pats apsispręsti ir jam buvo galimybė apsigyventi visose Lietuvos savivaldybėse numatytose patalpose. Iš tiesų, ne visai tiesa, kad jis turėjo važiuoti pas savo šeimą. Šiąnakt gavome duomenų ir kreipėmės į savivaldybes, žmonės parskrido lėktuvais į oro uostus ir pareiškė norą apsigyventi savivaldybės patalpose. Tos patalpos iš karto suteikiamos, atvyksta savivaldybės transportas ir tuos žmones paima. Vėlgi, vakar vakare man paskambino žmogus, nes jo sūnus šiandien grįžta, jie gyvena dviejų kambarių bute, tiesiog žmonės yra rizikos grupės, vyresnio amžiaus. Jie paprašė, kad patarpininkautume jų sūnui patekti į savivaldybės patalpas. Tai ir buvo padaryta. Jokių kliūčių tam nėra. Reikia tiesiog įsivertinti izoliavimo galimybes. Tikrai nerekomenduočiau gyventi tame pačiame kambaryje net ir išlaikius reikiamą atstumą. Tas atstumas toks slidus reikalas – čia išlaikai, čia neišlaikai, nepamatuosi“, – teigė R. Lingienė.
Iki baudų – ilgas kelias
NVSC direktorė sutiko, kad griežtinti karantino ir izoliacijos taisykles bei jų kontrolę yra tiesiog būtina. „Vidinis infekcijos plitimas visuomenėje labai aiškiai parodo, kad pas mus kažkas stringa. Pagrinde stringa tai, kad žmonės nesupranta padėties rimtumo. Tas labai akivaizdu pažiūrėjus ir pro mūsų biuro langą – aplink pilna automobilių“, – kalbėjo R. Lingienė. Pasak pašnekovės, kol kas nėra aišku, kaip tiksliai bus prižiūrima, kad savivaldybių būstuose apgyvendinti žmonės laikytųsi izoliacijos taisyklių, tačiau teigė mananti, kad tam bus pasitelkti policijos pareigūnai. „Karantino ir izoliavimo visa esmė (…), kad tie žmonės tikrai neturėtų užsukinėti į jokius namus, nes tada šis veiksmas nebetenka prasmės. Turėtų važiuoti tiesiai į patalpas, savivaldybės parūpina transportą ir išbūti ten 14 dienų“, – pabrėžė R. Lingienė.
Šiandien S. Skvernelis pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus pratęstas, kol kas kalbama apie dvi savaites, taip pat bus griežtinama atsakomybė. Tačiau, pasak R. Lingienės, išrašyti baudą dėl izoliacijos pažeidimų šiandien yra sudėtinga. „Bendrauja tiek policijos pareigūnai, tiek visuomenės sveikatos pareigūnai. Jie tą daro kartu. Iš tikrųjų yra pradėta asministracinė teisena Lietuvoje, bet, atsakant į jūsų klausimą, ar yra pritaikyta bauda, vadovaujantis dabartine teise iki baudos – ilgas kelias. Tiek NVSC, tiek policijos pareigūnai gauna šimtus žinučių, bet kad pritaikytume piniginę baudą reikia surinkti įrodymus. Negali pastikėti žmogaus skambučiu“, – aiškino R. Lingienė. Be to, jos teigimu, šiuo metu visiems specialistams svarbiau susikoncentruoti ne į baudų rašymą, o į kontaktų atsekimą. Anot pašnekovės, atsakomybė daugiau žmonių galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei procesai būtų supaprastinti.
Bando rasti gerai besijaučiančius viruso nešiotojus
Jau kurį laiką NVSC specialistai skelbia užsikrėtusiųjų koronavirusu maršrutus. Iš jų matyti, kad nemaža dalis jų lankėsi tokiose viešose vietose kaip parduotuvės, gydymo įstaigos ir kt. Kaip aiškino R. Lingienė, šiuo metu imtasi ir kitos taktikos – specialistai pagal kontaktus bando surasti tuos asmenis, kurie iki šiol nepajuto jokių simptomų, tačiau platina virusą.
„Didžiulį dėmesį mes skiriame asmenų, kurie turėjo kontaktą su Covid-19, greitam suradimui ir izoliavimui. Pastarųjų dienų įvykiai privertė daryti ir atvirkštinį procesą – ieškoti pirminių šaltinių, t.y., tų, kurie galbūt vaikšto sveiki ir užkrečia kitus. Ne išimtis, kad tokie sveiki žmonės, kurie nešioja virusą ir nejaučia simptomų, lankosi gydymo įstaigose ir kitur visuomenėje, ir skleidžia šį užkratą. Surasti tą pirminį šaltinį labai sunku, bet dedame visas pastangas“, – tikino pašnekovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad situacija, kai fiksuojama vis daugiau užsikrėtimų koronavirusu tarp medikų, „kelia didžiulį nerimą“. Be jokios abejonės, atitinkamas apsaugos priemonių naudojimas tarp medikų, jų pakankamas kiekis ir sustiprintos infekcijos kontrolės priemonės turėtų šią negerą tendenciją sumažinti. Ji tikrai labai bloga. Juo labiau, kad tie medikai, kuriems nustatytas virusas ir kurie izoliavęsi, ne paslaptis, dirba per kelias gydymo įstaigas. Taip kad iš tikrųjų gali sutrikti medicinos paslaugų teikimas ne tik pirminės sveikatos priežiūros centruose, bet ir šalies ligoninėse“, – teigė R. Lingienė.
Prasidėjus protrūkiui informavo, kad visai neturi priemonių
Paklausta, kaip medikams saugotis, jei jau dabar skelbiama apie pačių elementariausių – pirštinių, kaukių, respiratorių – trūkumą, R. Lingienė patikino, kad rezerve šių priemonių Lietuva turi. „Matot, kiek yra rezerve aš tikrai negaliu pasakyti, nes tai yra ne vieša informacija ir aš jos tikrai nežinau. Tikrai žinau tik tai, kad rezerve priemonių yra pakankamai šiuo metu kažkuriam laikui. O su tiekimu, kaip girdėjote iš ministerijos šaltinių, iš tikrųjų visame pasaulyje yra didžiulė krizė. Tikrai sunku ne tiek kad pagaminti, nes kinai ir kitos šalys pradėjo gaminti, bet trūkinėja tiekimo grandinės. Tai tikrai yra šiokia tokia problema, bet rezerve priemonių yra ir medikai tikrai jomis turi būti aprūpinti, ir jomis naudotis“, – tikino ji.
Tuo tarpu vis daugiau gydymo įstaigų socialiniuose tinkluose prašo gyventojų pagalbos bet kokiomis apsauginėmis priemonėmis. Prie tokios situacijos, kalbėjo R. Lingienė, prisidėjo ir pačių ligoninių vadovybė, kuri nepasirūpino, kad gydymo įstaigos tinkamai pasiruoštų tokioms situacijoms. „Iš tikrųjų sveikatos priežiūros įstaigų administracija irgi turėtų labai pasirūpinti savo darbuotojais. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ir bet kuri kita įstaiga, turi įvertinti savo darbuotojų rizikas, aš kalbu apie taikos metą, ir įsigyti, turėti priemonių pagal nustatytą riziką. Prasidėjus šiai krizei matosi, kad tai irgi nebuvo padaryta. Tai jau parodė tymų protrūkis praėjusiais metais. Per daug ilgai gerai gyvenome ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į tai nekreipė dėmesio. Tik prasidėjus Covid-19 protrūkiui, ne epidemijai, ne pandemijai, bet protrūkiui, medikai ir gydymo įstaigų vadovai informavo (teko ir man dalyvauti tame posėdyje), kad jie visai neturi apsaugos priemonių. To būti negali. Tai ir išprovokavo tokią krizę, kad labai greitai reikėjo panaudoti valstybės rezervą“, – kalbėjo NVSC direktorė. Ji pridūrė, kad medikų saugumu valstybė privalo pasirūpinti, tačiau bet kokios infekcijos pirmajai bangai turėjo būti pasiruošusios pačios ligoninės.
Gintarė Bakūnaitė
