Šventėje LAZDIJŲ RUDUO 2015 tradicinių vestuvių atspindžiai, ilgiausio nuometo rekordas ir mero skanėstai
Rugsėjo 18 d. Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje šurmuliavo šventė-mugė LAZDIJŲ RUDUO 2015. Šių metų šventės tema „Ruduo – vestuvių metas”.
Gausiai į aikštę susirinkusius lazdijiškius bei miesto svečius sveikino Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis džiaugėsi matydamas tiek daug puikiai nusiteikusių šventės dalyvių – vestuvininkų. Meras priminė, jog nuo seniausių laikų lietuviams – žemdirbių tautai- ruduo ne tik vestuvių, bet ir derliaus metas. Tad linkėjo visiems susirinkusiems gero derliaus, vaisingų metų, sveikatos, meilės ir susiklausymo šeimoms bei vaišino šventės dalyvius tradiciniais lietuviškų vestuvių skanėstais – liukru glaistytais grybais.
Šių saldumynų meras įteikė ir renginio viešniai Seimo narei Kristinai Miškinienei. Vėliau A. Margelis aplankė šventėje įsikūrusius teatralizuotus Lazdijų rajono įstaigų ir oragnizacijų kiemelius bei stebėjo ilgiausio nuometo rekordo Lietuvoje fiksavimą. Šis reginys sužavėjo šventės dalyvius, mat daugiau kaip 20 metrų ilgio nuometas nusidiekė per miesto aikštę skelbdamas, jog yra gerokai ilgesnis už ankstesnį Lietuvos rekordą. Taip pat miesto aikštėje vyko senovinių vestuvinių suknelių demonstravimas, piršlio melagio oracijos sakymo konkursas, svočios karvojaus paroda-pardavimas bei vestuvių muzikantų varžytuvės. Šventė pasibaigė tradiciniu lietuviškų vestuvių akcentu – piršlio melagio korimu.
2015-ieji – Etnografinių regionų metai, tad ir šių metų šventės LAZDIJŲ RUDUO tema pasirinkta ne atsitiktinai, o siekiant pristatyti mūsų kraštui būdingas tradicijas, etnokultūrinį ir kulinarinį paveldą, dar kartą išgyventi bendruomeniškumo jausmą bei šventinę nuotaiką. Vestuvės – viena gražiausų šeimos švenčių, į kurią įtraukiama bendruomenė, amatininkai, prekybininkai, neapseinama be iš kartos į kartą perduodamų papročių. Tad belieka tikėtis, jog šios smagios ir spalvingos šventės paraginti jaunuoliai kurs darnias šeimas ir savo prasmingus gyvenimus pašvęs gimtajam kraštui.