Švietimo įstaigų vadovų kadencijos apribojamos penkerių metų kadencijai, jų veikla vertinama kasmet, o metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai – tokie nauji, skaidrumą skatinantys pokyčiai mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų laukia įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms. Personalo ištekliams užtikrinti taip pat kuriamas Švietimo įstaigų vadovų rezervas.
„Atsisakyta iki šiol buvusios vadovų atestacijos, kuri kėlė nemažai klausimų dėl jos skaidrumo. Dabar švietimo įstaigų vadovų skyrimas ir vertinimas bus skaidresnis, atveriantis galimybes šias pareigas užimti tinkamai pasirengusiems ir kvalifikuotiems žmonėms. Aiškiau apibrėžiama jų atsakomybė, kvalifikaciniai ir moraliniai reikalavimai. Norėdami užtikrinti žmogiškųjų išteklių pasiūlą, ypač į atokesnėse vietovėse esančias įstaigas, siūlome sukurti Švietimo įstaigų vadovų rezervą, kuriame „cirkuliuotų“ potencialūs galimi įstaigų vadovai“, – pokyčius vadovų skyrimo tvarkoje vardija švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Švietimo įstaigos vadovas bus skiriamas 5 metų kadencijai. Pasibaigus kadencijai, jis vėl galės dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar 5 metamas tapti vadovu. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Jeigu vadovas per savo 5 metų kadenciją bus įvertintas gerai ir labai gerai, tokiam vadovui nebereikės vertintis kompetencijų pakartotinai, jis galės iš karto eiti į antrą etapą – konkursą.
Papildytas Švietimo įstatymas nustato, kad būsimasis ir dirbantis švietimo įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Daugiausia pakeitimų numatoma vadovų vertinimo sistemoje: vadovo veikla bus vertinama kasmet. Jo metų veiklos ataskaita bus skelbiama viešai, vadovo rezultatus galės matyti ir apsvarstyti visa bendruomenė, mokyklos taryba ir savivaldybės taryba.
Pasak viceministro, kad įvedus kadencijas nesumažėtų kandidatų į mokyklų vadovus, ypač į atokesnėse vietovėse esančias įstaigas, nuspręsta sukurti Švietimo įstaigų vadovų rezervą. Tai bus visų potencialių vadovų bazė, į kurią pateks keturios asmenų grupės:
1. Tie, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo ar jau baigė 5 metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas.
2. Pageidaujantys tapti švietimo įstaigos vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų. Pvz., studijuojantys vadybą ir turintys pedagoginės praktikos. Pasimokę jie galės įsivertinti kompetencijas ir dalyvauti konkurse.
3. Vadovai-mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams. Mentorius skirs savivaldybė pagal tai, kurioje srityje žmogus turi daugiausia patirties.
4. Tie pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.
Ši nauja sistema galioja visų švietimo įstaigų, pradedant ikimokyklinėmis, vadovams. Švietimo įstaigų direktorių Lietuvoje yra beveik trys tūkstančiai.
