Skaičiuojama, kad maždaug 12 proc. Europos gyventojų kūnus puošia bent viena tatuiruotė. Nors šis, iš pirmo žvilgsnio nepavojingas, kūno puošybos būdas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, kartu su juo gresia ir keletas rizikų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kaip pastebėti pirmuosius infekuotos tatuiruotės ženklus ir kaip tinkamai ją prižiūrėti.
Galimos rizikos
Vaistininkė įspėja, kad piešiant tatuiruotę ant kūno yra naudojamos specialios adatos, kurios proceso metu pažeidžia odą ir į ją suleidžia spalvos pigmentų. A. Krušnienė pabrėžia, kad visų pirma reikėtų įsivertinti, jog tatuiruotė yra žaizda, gyjanti taip pat, kaip ir visos kitos. Specialia adata išraižius norimą piešinį, oda aplink jį gali parausti, patinti, kraujuoti, tačiau tai trunka trumpą laiką.
Anot „Camelia“ vaistininkės A. Krušnienės, labai svarbu tatuiruotę atlikti saugiomis ir steriliomis sąlygomis, profesionaliuose tatuiruočių salonuose. Tik juose meistrai paaiškins, kaip vėliau prižiūrėti savo odą, rekomenduos tatuiruotės priežiūrai skirtas priemones, įvardins galimas rizikas ir kaip jų išvengti.
„Tatuiruotės darymas gali kelti pavojų sveikatai tik tada, jei procedūra atliekama nešvarioje aplinkoje arba naudojant nesterilizuotus įrankius. Tokiu atveju galima užsikrėsti grybeline infekcija, įvairiomis bakterijomis ar virusais, pavyzdžiui, hepatitu B ar net ŽIV. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į alerginių reakcijų tikimybę – tiek tatuiravimui naudojami dažai, tiek vėliau naudojamos apsauginės plėvelės gali sukelti niežulį, bėrimą, patinimą, raudonį ar net sunkesnius odos pažeidimus“, – sako vaistininkė.
Jei įsimetė infekcija
Ji pasakoja, kad ne kartą teko susidurti su pacientais, kurių tatuiruotė buvo užkrėsta ar supūliavo. A. Krušnienė įvardija, kad dažniausiai tokios komplikacijos kyla, kai tatuiruotė daroma nesilaikant higienos standartų arba jei naujai padaryta tatuiruotė nėra tinkamai prižiūrima.
„Infekcija gali pasireikšti paraudimu, patinimu, vietiniu skausmu, šiluma aplink tatuiruotės vietą ir gelsvų, balsvų ar žalsvų pūlių atsiradimu. Nesikreipiant į medikus, gali pasireikšti ir karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai. Infekcijų atvejais gali prireikti gydymo antibiotikais ar net chirurginio pūlinio drenavimo, todėl svarbu kreiptis į pagalbos kuo skubiau. Negydant infekcijos, užkrėtimas didėja ir gali sukelti sepsį“, – sako vaistininkė.
Kaip prižiūrėti tatuiruotę?
Pasak A. Krušnienės, tinkama tatuiruotės priežiūra yra itin svarbi detalė viso šio piešinio gijimo metu. Ne veltui tatuiruočių meistrai įspėja kurį laiką neiti į baseiną, pirtį ar nesimaudyti viešame vandens telkinyje – ten taip pat galima užkrėsti odą įvairiomis bakterijomis. Tatuiruotė įprastai užgyja per 2–4 savaites, tačiau kartais gali prireikti ir kelių mėnesių, priklausomai nuo piešinio dydžio, vietos ir individualių odos savybių.
„Tatuiruotę būtina tinkamai prižiūrėti, kad išvengtumėte infekcijų ir užtikrintumėte gerą gijimą. Pirmas kelias dienas po procedūros tatuiruotę reikėtų laikyti uždengtą pagal meistro rekomendacijas. Taip pat, pirmąją dieną po tatuiruotės atlikimo patariama eiti tik po šiltu ar vėsesnės temperatūros dušu, kadangi karštas vanduo gali paskatinti kraujavimą. Po to, kai nuimamas tvarstis ar speciali plėvelė, švelniai nuplaukite tatuiruotę šiltu vandeniu ir švelniu muilu. Tada leiskite jai išdžiūti natūraliai arba naudokite švarų popierinį rankšluostį, lėtais judesiais tapšnojant ir sugeriant vandenį.
Kol tatuiruotė gyja, jai reikalinga kasdienė priežiūra: naudokite specialius drėkinančius kremus ar losjonus, kad oda būtų drėgna ir elastinga. Jų sudėtyje vertėtų žvalgytis dekspantenolio, kuris skatina odos regeneraciją ir pažeidimų gijimo procesus, taip pat įvairių antiseptikų, mažinančių uždegimus ir apsaugančių nuo infekcijų. Naudos kremo sudėtyje gali turėti ir vitaminas E, mat jis yra stiprus antioksidantas, apsaugantis odą nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų. Alavijas, vitaminai A ir D taip pat gali pagreitinti gijimą, išsaugoti odos švelnumą ir drėgmę“, – patarimais dalijasi A. Krušnienė.
Ji priduria, jog kol tatuiruotė nėra visiškai užgijusi, negalima jos kasyti, trinti, krapštyti susidariusio šašo – tai gali ne tik sugadinti patį piešinį ir galutinį rezultatą, bet ir padidinti infekcijų riziką.
