Vasario 23 d. vyko Etninės kultūros globos tarybos, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos ir Zanavykų muziejaus organizuota konferencija „Tautinis drabužis – palikimas ir ateitis“, skirta tautinio kostiumo metams paminėti.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys džiaugėsi, jog 2017 metai yra paskelbti Tautinio kostiumo metais ir pažymėjo, jog šiais metais pradėti darbai turėtų būti tęsiami ir ateityje, nes tik tikslingas ir nuoseklus darbas gali duoti vaisių.
Konferencijos metu tautinio kostiumo ekspertė, tautodailininkė Asta Vandytė analizavo tradicinius Sūduvos krašto drabužius: aptarė moterų galvos apdangalus ir papuošimus, prijuosčių ir sijonų raštus, audimo būdus, juostų rišimosi ypatybes. Ji atkreipė dėmesį, jos zanavykes ir kapses galima atskirti pagal liemenės ilgį: pirmųjų liemenės trumpos, o tuo tarpu antrųjų ilgos. Liemenės buvo siuvamos ne tik iš austinio, bet ir iš pirktinio, pablizginto audinio.
Vėliau A. Vandytė pristatė Marijampolės kraštotyros muziejaus leidinius, skirtus Suvalkijos tautiniams drabužiams: „Suvalkiečių prijuostės“, „Suvalkiečių marškiniai“, Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“. Tautinio kostiumo ekspertas Zigmas Kalesinskas kalbėjo apie tautinio kostiumo vaidmenį ir svarbą XXI amžiuje.
Jis pabrėžė, jog tautinis drabužis – tai išeiginis drabužis, todėl turėtų būti vilkimas tik ypatingomis progomis. Z. Kalesinkas pastebėjo, jog tokiu rūbu pasipuošusios moterys neabejotinai sulaukia gausybės dėmesio.
Skambant kanklių muzikai, kurią dovanojo kanklininkės Nijolė Černevičienė ir Ugnė Naujokaitytė, įvyko tekstilės darbų parodos „Tautinis drabužis – lietuvių gyvybės medis“ atidarymas.
Parodoje pristatomi Konstancijos Bočienės austi ir Konstancijos Bilbokienės susiūti drabužiai, austinius audinius ir rankšluoščius paskolino kolektyvo „Čeraunykių aptieka“ narės iš Tarpučių kaimo, Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras pristatė tautodailininkės Gražinos Kalvaitienės riešines ir rankšluoščius, paroda papildyta tekstilės darbais iš Zanavykų muziejaus fondų. Parodos pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai.
Medis kaip augalas yra paplitęs visame pasaulyje, todėl daugelis tautų naudojo Gyvybės medžio simbolį. Lietuvoje šiuo simboliu buvo puošiamos langinės, kraičio skrynios, prieverpstės o gyvybės medį simbolizuojančiais ornamentais lietuvės puošė prijuostes, skareles.
Inga Petkūnaitė
Zanavykų muziejus
