Teisingumo ministerija primena, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. atsirado galimybė pasinaudoti notarų paslaugomis nuotoliniu būdu. Įvairūs įgaliojimai, nekilnojamojo turto, hipotekos ir įkeitimo sandoriai, pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo – šie dokumentai vis dažniau notarų tvirtinami nuotoliniu būdu. Dabar notarai atlieka per 500 nuotolinių notarinių veiksmų kas mėnesį.
Šių metų rugsėjo mėnesį atlikta rekordiškai daug nuotolinių notarinių veiksmų – 1136, rugpjūtį – 807. Iš viso nuo 2021 m. liepos 1-sios, kai įteisinti nuotoliniai notariniai veiksmai, jų atlikta 6749. Dažniausiai nuotoliniu būdų buvo atliekami: nekilnojamojo turto perleidimas ir su tuo susiję veiksmai – 110; įgaliojimų tvirtinimas – 97; hipotekos sandoriai ir jų pakeitimai – 78; įkeitimo sandoriai ir jų pakeitimai – 23.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, kryptinga vartotojui draugiškų teisinių paslaugų plėtra – tai vienas svarbiausių Teisingumo ministerijos siekių. Džiugu, kad Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje, sudariusi palankias sąlygas notarinių paslaugų teikimui nuotoliniu būdu ir gyventojai vis aktyviau naudojasi nuotolinėmis paslaugomis, kurios leidžia ne tik sutaupyti laiko, bet ir yra itin patogus pasirinkimas išvykus į užsienį. Atliekant notarinius veiksmus nuotoliniu būdu tampa nebesvarbu, ar asmuo yra didmiestyje, ar atokiausiame šalies regione, nes bet kurio Lietuvos notaro paslaugos tampa žmogui prieinamos net neišėjus iš namų ar darbo vietos.
Be to, Lietuvos notarų rūmų sukurtoje ir valdomoje sistemoje eNotaras atsirado funkcionalumai, leidžiantys notarui tvirtinti sandorį, kuriame viena iš šalių gali būti prisijungusi nuotoliniu būdu per eNotaro sistemą, o kita – dalyvauti „gyvai“ notaro biure.
Asmenys, siekdami gauti notarines paslaugas nuotoliniu būdu, suderinę tinkamą laiką su notaru, gauna prisijungimo prie vaizdo konferencijos nuorodą portale https://www.enotaras.lt/. Norint prisijungti prie vaizdo konferencijos, būtina turėti kvalifikuotą elektroninį parašą (pavyzdžiui, mobilų elektroninį parašą ar iš Registrų centro gautą elektroninį spaudą kriptografinėje USB laikmenoje) arba asmens tapatybės nustatymo internete kvalifikuotą įrankį „Smart-ID“.
Sandorį atliekant nuotoliniu būdu, veikia trejopas asmens tapatybės nustatymo mechanizmas: asmuo prie eNotaro sistemos jungiasi per „Valdžios vartus“, patvirtindamas savo tapatybę per elektroninę bankininkystę arba elektroniniu ar mobiliuoju parašu, vėliau dirbtinis intelektas asmens atvaizdą sulygina su jo atvaizdu dokumente ir pateikia savo išvadą notarui, ir, galiausiai, notaras dar kartą įsitikina dėl asmens tapatybės per vaizdo ryšį lygindamas asmens atvaizdą ir jo dokumentų duomenis su valstybės registruose saugomais duomenimis.
Šiuo metu notarai nuotoliniu būdu gali atlikti beveik visus notarinius veiksmus, negali tik tvirtinti testamentų, priimti jų saugoti ar patvirtinti faktą, kad asmuo yra gyvas.
Notarų sudaryti elektroniniai dokumentai prilygsta notarų išduotiems popieriniams dokumentams. Šie duomenys yra perduodami valstybės registrams ir informacinėms sistemoms.
Notarai, teikdami paslaugas nuotoliniu būdu, privalo užtikrinti elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą, naudoti tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų tvarkymo priemones.
