Terminuota darbo sutartis – tai viena iš darbo sutarties rūšių, kai darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Nustatytas šios darbo sutarties galiojimo terminas yra pagrindinis požymis, kai darbo santykių šalys sudarydamos darbo sutartį iš anksto numato pasibaigimo terminą.
Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos (pavyzdžiui, iki 2023 m. lapkričio 5 d.); tam tikromis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui (pavyzdžiui, dvejiems metams); iki tam tikros užduoties įvykdymo arba tam tikrų aplinkybių pasikeitimo, arba pasibaigimo (pavyzdžiui, iki iš vaiko priežiūros atostogų grįš atitinkamas darbuotojas).
Vis dėlto, pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, kad:
- maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas tais atvejais, kai sudaroma darbo sutartis tai pačiai funkcijai atlikti, yra dveji metai, išskyrus Darbo kodekse reglamentuotus atvejus, kai darbuotojas priimamas pagal terminuotą sutartį dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą;
- su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios sudarytos skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė yra penkeri metai (maksimalus laikotarpis, ir jis negali būti ilgesnis);
- terminuotų sutarčių iki penkerių metų sudarymo galimybę su renkamais arba skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais arba kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato specialūs įstatymai.
Taigi terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui. Bet kuriuo atveju toks darbo sutarties pasibaigimas turėtų būti įforminamas darbdavio sprendimu. Darbdaviui neįforminus terminuotos darbo sutarties pasibaigimo, o darbo santykiams su darbdaviu tęsiantis ilgiau nei vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota ir tokiu atveju ją galima būtų nutraukti tik kitais, Darbo kodekse nustatytais pagrindais.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai yra taikomos specialios garantijos: jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų; jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Vyriausioji darbo inspektorė primena ir apie dar vieną svarbią darbo santykių situaciją: jeigu darbdavys pavėluoja įspėti darbuotoją arba visai jo neįspėja apie darbo santykių pasibaigimą, terminuota darbo sutartis vis tiek pasibaigia, jos pasibaigimas gali būti įforminamas, tačiau tokiu atveju darbuotojui privalo būti išmokėta papildoma kompensacija – darbuotojo darbo užmokestis už kiekvieną tokio pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias arba dešimt dienų.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Be to, jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį arba panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.
