Helovinas neatsiejamas nuo moliūgų – net ir Lietuvoje vis dažniau pastebimi jais papuošti kiemai, parkai, žmonės drąsiau šią rudens daržovę naudoja kaip dekoraciją. Deja, po šventės moliūgai ne retai keliauja į šiukšliadėžę ir prisideda prie ir taip labai didelės maisto švaistymo problemos.
Nors tikslių duomenų apie išmetamų moliūgų kiekius Lietuvoje ar Europoje nėra, tačiau spėjama, kad kiekiai yra milžiniški. Pavyzdžiui, remiantis aplinkosauginės organizacijos „Hubbub“ duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje kasmet užauginama maždaug 40 milijonų moliūgų, o iš jų net 22 milijonai niekada nepasiekia žmonių lėkščių – vietoje to dauguma tampa Helovino dekoracijomis ir galiausiai supūva. Analogiška tendencija bręsta ir Lietuvoje: Helovino šventės populiarėja, daugėja moliūgais užsėtų laukų, auga skirtingų rūšių pasiūla, tačiau tuo pačiu didėja ir švaistomo maisto kiekiai.
„Lietuvoje Helovinas tampa vis labiau įprasta švente. Nors džiugu matyti kūrybiškas dekoracijas, tačiau kartu turime atsiminti, kad kiekvienas išmestas moliūgas reiškia iššvaistytus vandens, žemės resursus, o kartu ir didžiulę žalą aplinkai. Pūdama daržovė išskiria metano dujas, kurios stipriai prisideda prie šiltnamio efekto“, – pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Anot jo, kova su maisto švaistymu yra be galo svarbi ne tik norint padėti aplinkai, bet ir stokojantiems žmonėms, todėl kiekvienas išsaugotas moliūgas yra reikšmingas: „Jeigu ūkininkai dar turi šalnų nepažeistų daržovių, kurių jau nepavyks realizuoti, kviečiame susisiekti su „Maisto banku“. Mūsų savanoriai labai stengiasi išgelbėti kiek įmanoma daugiau likusių moliūgų ar kitų daržovių, net patys važiuoja rinkti jų iš laukų. Šitaip per metus pavyksta išsaugoti iki 67 tonų moliūgų.
Visas šis sunkus darbas tam, kad tik būtų mažiau iššvaistyto maisto ir kuo daugiau pamaitintų skurstančiųjų. Atrodo net fiziškai skauda matant kiemuose pūvančius moliūgus, kai tuo tarpu tiek daug žmonių stokoja maisto – pilnavertiškai prasimaitinti negali kas septintas Lietuvos gyventojas. Todėl labai svarbu negilinti šios problemos ir kiekvienam pradėti nuo savęs. Kviečiu skaptuoti vieną moliūgą vietoje dešimčių – juk tiek daug porcijų sriubos dar galima iš jų išvirti. Maisto tikslas yra pamaitinti žmones, o ne šiukšliadėžes, todėl kiekvienas turime elgtis su juo atsakingai“, – sako S. Gurevičius.
Kaip sumažinti moliūgų švaistymą?
Nepersistenkite. Norint pasipuošti Helovinui, tikrai nereikia kelių ar keliolikos moliūgų – viena gražiai išskaptuota daržovė gali tapti įspūdingu akcentu. Mažiau yra daugiau – tiek estetiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu.
Dekoruokite, o ne skaptuokite. Kad moliūgas paliktų įspūdį, nebūtina jo skaptuoti – kuo puikiausiai galite jį padekoruoti ar išpiešti. Išpiešti moliūgai neretai atrodo dar geriau nei išskaptuoti, o tokiu atveju pasibaigus šventei galėsite jį suvalgyti.
Panaudokite kuo daugiau daržovės. Skaptuojant moliūgą, išimkite kuo daugiau minkštimo – jį naudokite sriuboms, košėms, pyragams ar troškiniams. Sėklas galite išdžiovinti ir pasilikti užkandžiams ar kitų patiekalų pagardui.
Išsaugokite likučius. Jeigu neplanuojate išimto minkštimo valgyti artimiausiu metu, tikrai nereikia jo išmesti. Šaldykite, konservuokite, gaminkite saldainius – pasitelkite fantaziją ir turėsite atsargų žiemai.
Utilizuokite protingai. Kai dekoracija atitarnauja, moliūgą galima kompostuoti arba perduoti ūkininkams pašarui.
