• Artimiausi renginiai
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Rinkimai 2023
  • Pranešk
-2 °c
Marijampolė
1 ° Pr
1 ° An
1 ° Tr
Sekmadienis, 29 sausio
Sūduvos Gidas
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Tryliktieji Vytauto Didžiojo kariai

2015-10-23
Įdomu, Naujienos
Laikas: 6 min skaitymo
A A

Nors mūsų pareigūnai prisipažįsta neturintys patirties pasirūpinti Lietuvos globai ES įstaigų privalomai paskirtais pabėgėliais iš egzotiškos, bet pilietinio karo pragaru virtusios Sirijos, Lietuva niekada neužmiršta pasididžiuoti, kaip prieš daugiau nei 600 metų didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo, kitų islamiškos Aukso ordos imperijos kraštų atvežė ir Trakuose sėkmingai apgyvendino kelis šimtus musulmonų sunitų totorių bei savitą tikėjimą išpažįstančių karaimų.

Suprantama, paprasti lietuviai, baltai, negalėjo pasipriešinti valdovo valiai apsistatyti kariais totoriais, asmens sargybiniais karaimais ir verslininkais žydais, tačiau tikriausiai aukštaičiai, sūduviai, žemaičiai žemdirbiai ir tada jautė šiokią tokią nuoskaudą, kad Lietuvos kilmingieji labiau pasitiki atvykėliais, o ne savais.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinta istorikė Jurgita Verbickienė tvirtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais atkeltieji tiurkai (totoriai ir karaimai) ne taip jau sklandžiai ir gražiai įsiliejo į baltišką terpę, kaip mėgsta pabrėžti šiuolaikiniai autoriai. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas apgailestauja, kad Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, net į Graikiją ir Italiją keliaujantys semtis pabėgėlių apgyvendinimo įgūdžių, nesidomi, kodėl čia pat, dabartinėse Vilniaus, Kauno, Alytaus apskrityse, gyvenančių musulmonų proprotėviai XIV a. ir vėliau savo nauja tėvyne gana noriai pasirinko Lietuvą.

Trys ateivių
bendruomenės

Anot Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentės dr. J. Verbickienės, nelabai sąžininga būtų kalbėti, kad niekada nekilo jokios atvykėlių iš Azijos ir vietinių LDK gyventojų priešpriešos.

„Vytauto Didžiojo laikais ką tik pakrikštytoje Lietuvoje įsi­kūrė netgi trys nekrikščioniškos bendruomenės – totoriai, ka­ra­imai ir žydai. Be abejo, jų elgesys, išvaizda lietuviams, jau pripratusiems prie rusėnų, vokiečių, atrodė gana neįprastai. Kitokios kultūros atstovus ne visi sutiko svetingai. Padegta mečečių, sugriauta sinagogų, pasitaikė antisemitinių išpuolių, XVII a. rankraščiuose pasirodydavo totorius (teisingiau, jų musulmonišką tikėjimą) pašiepiančių pamfletų“, – pasakojo istorikė J. Verbickienė, kurios mokslinių tyrimų sritis – vyraujančių Lietuvos visuomenės grupių požiūris į etnines ir tikybines mažumas.

Jokios romantikos

Pasak istorikės, totorių, karaimų perkraustymas į Lietuvą nė iš tolo nedvelkė jokia romantika. Juk jie buvo karo belaisviai. Net ir pirmieji žydai Lietuvoje buvo LDK kariuomenės grobis, nors kai kurie istorijos šaltiniai klaidingai juos vadina „atklydusiais pirkliais“.

„Naujausių tyrinėjimų duomenimis, daug žydų pateko į Lietuvą didžiajam kunigaikščiui Gediminui 1316–1341 metais užkariaujant naujas teritorijas ir dinastiniais ryšiais plečiant LDK ribas. Privilegijų, kurias 1388–1389 metais Vytautas Didysis suteikė Brastos ir Gardino žydų bendruomenėms, negalima laikyti žydų atėjimo ir apsigyvenimo Lietuvoje įrodymu. Tai tik Lietuvos valdovo bandymas Vakarų Europos šalių pavyzdžiu apibrėžti esamos judėjų bendruomenės teisinę padėtį. Lietuvai krikščionėjant vietinių naujakrikštų santykiai su kitatikiais, klaidatikiais, kaip tada buvo vadinami musulmonai ir žydai, negalėjo būti idiliški, pavyzdiniai. Nelabai skyrėmės nuo kitų katalikiškų to meto valstybių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikrai negalima laikyti be galo tolerantiška šalimi, nors ji ir sugebėjo išvengti labai didelių etninių, tikybinių konfliktų“, – tikino VU docentė J. Verbickienė.

Slaptasis ginklas – svetimšaliai

1999 m. Holivudas sukūrė istorinį-mistinį filmą „13-asis karys“ („The 13th Warrior“) apie musulmoną Ahmadą ibn Fadlaną (jį vaidino Antonio Banderas), Bagdado dvaro poetą, kurį už nuodėmingus meilės nuotykius kalifas ištrėmė į šiaurę užmegzti ryšių su Pavolgio gentimis. Prie prabangaus gyvenimo pripratusiam arabui Ahmadui teko bendrauti su nevalyvais vikingais (žuvėdais, o gal kuršiais, iš filmo scenarijaus nelabai aišku). Sena vikingų aiškiaregė išpranašavo, kad narsiausi normanai turi plaukti į pagalbą skandinavų karaliui, kurį puldinėjo nuožmūs priešai – pusiau žvėrys su lokių galvomis. Anot burtininkės, pabaisas galėjo įveikti tik 12 stipriausių vikingų ir vienas svetimšalis – musulmonas Ahmadas. Gal ir XV amžiuje koks nors senas baltų žynys, žiūrėdamas į žvaigždes, papasakojo nepatyrusiam krikščioniui Vytautui Didžiajam, kad kryžiuočius Žalgirio mūšio lauke ne jėga, bet gudrumu padės nugalėti musulmonai totoriai.

Lietuvos valdovų favoritai

Šiais laikais net ir mu­sul­monai (šiitai ir sunitai, alavitai ir vahabitai) tarpusavyje pjaunasi dėl teisės nešti pranašo Mahometo vėliavą. Viduramžiais Lietuvoje atsiradę karaimai buvo artimi žydams. Per Antrąjį pasaulinį karą karaimai tik vargais negalais įrodė Adolfui Hitleriui, sumaniusiam galutinai išspręsti Europos žydų klausimą, kad nepriklauso Abraomo giminei, o dar anksčiau, 1932 m., Lietuvos karaimų dvasinis vadovas Seraja Šapšalas įsakė nuimti Dovydo žvaigždes nuo Trakų kenesos (maldos namų). Lietuvos totoriai garbina Alachą. Mūsų istoriografija beveik nemini, ar Trakuose, Nemėžyje, Alytuje musulmonai taikiai sugyveno su karaimais ir judėjais, nepavydėjo vieni kitiems Vytauto Didžiojo, vėlesnių Lietuvos valdovų dėmesio.

Nesprogo į gabalus

„Tų laikų totoriai, žydai – tai monoteistinės (vieną Dievą garbinančios) bendruomenės. Jų mąstymas buvo religinis. Jeigu atsiverstume judaizmo šventąsias knygas, tai iškart pajustume, koks požiūris į kitus, ne žydus. Koranas taip pat griežtai nusako pranašo Mahometo pasekėjų (tikratikių ) santykius su žmonėmis ne musulmonais. Yra liudijimų, kaip Lietuvos totoriai pajuokdavo žydų „keistenybes“, o karaimai, sukurstę Trakų miestiečius prieš žydus, XVII a. viduryje (1646 m.) šiuos išvijo iš miesto. Bet tai jau išskirtinis atvejis. Atvykėlių tarpusavio nesantaiką sukeldavo noras išgyventi, įsitvirtinti Lietuvoje, pašalinti galimus verslo konkurentus“, – aiškino istorikė J. Verbickienė ir pridūrė, kad nuostabu, kaip tokia įvairiatautė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, jos daugiasluoksnė, kategoriškai kitų tikybų atžvilgiu nusiteikusi visuomenė sugebėjo susivaldyti, nesprogti, neišlakstyti į gabalus.

Seni vaistai pavojingi

Alytaus r. Raižių kaimo seniūnaitis Ipolitas Makulavičius nepatenkintas, kad, prisidengę Sirijos pabėgėlių krize, Lietuvos gatvės politikai ir netgi žinomi asmenys bando kurstyti priešiškumą islamui. „Juk pabėgėliai – daugiausia krikščionys!“ – „Ūkininko patarėjui“ karštai įrodinėjo I. Makulavičius, save kildinantis iš mažiausiai 450 metų Lietuvoje gyvenančių totorių giminės. Tačiau britų dienraštis „Daily Mail“ rugsėjo mėnesį pranešė, kaip šimtai musulmonų sunitų ir šiitų, pabėgusių iš Sirijos, Irako, Vokietijoje atsivertė į krikščionybę, kad taptų artimesni europiečiams.

Kaip ir dauguma Lietuvos totorių, I. Makulavičius labai gerbia Vytautą Didįjį, žavisi jo tautine politika. „Didysis kunigaikštis Vytautas, kurį totoriai vadino „baltuoju chanu“, buvo tolerantiškas, liberalus, pakantus kitoms tikyboms. Jo valdomoje valstybėje visiems vietos užteko – katalikams, musulmonams, karaimams, žydams, stačiatikiams ir unitams“, – vardijo I. Makulavičius. Vis dėlto, jo nuomone, praeities vaistais šių dienų pasaulio nelaimių neišgydysi. „Net bandyti senais smuikais groti šiuolaikines melodijas – pavojinga“, – kažkodėl perspėjo Alytaus apskrities totorių vadovas.

Tolerantiškos imperijos

Kitaip galvoja Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas A. Jakubauskas.

„Siūlėme mūsų valdžios institucijoms pasidalyti gerąja patirtimi, kurią totorių bendruomenė per 600 metų sukaupė Lietuvoje ir atsinešė iš savo istorinių tėviškių. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Aukso ordoje žmonės nebuvo skirstomi pagal religijas, persekiojami dėl įsitikinimų. Totoriai, ypač mūsų dvasininkai, galėtų būti naudingi sprendžiant pabėgėlių krizę, bet valstybės įstaigos į mus iki šiol nesikreipė“, – apgailestavo A. Jakubauskas.

Praturtino kulinarinį paveldą

Įvairiuose turistiniuose žiny­nuo­se būtinai nurodoma, kad karaimai padovanojo Lietuvai kibinus (smulkiais gabalais supjaustyta mėsa įdarytus keptus miltinius paplotėlius moterišką kaselę primenančiais kraštais), totoriai – pyragą šimtalapį, kal­bama, net ir koldūnus. Atvy­kėliai labiausiai praturtino Lietuvos kulinarinį, bet ne kultūrinį paveldą: lietuviai karaimiškų, totoriškų muzikos instrumentų, tautinių drabužių, dainų melodijų nepamėgo, gyvoms avims gerklių pjaustyti nepradėjo kaip musulmonai per Kurban Bairamo (aukojimo) šventę, neišmoko maisto skirstyti į „košerinį“ ir „nešvarų“ kaip žydai. O iš lietuvių nei totoriai, nei žydai su karaimais beveik nieko neperėmė.

Pasak A. Jakubausko, Lietuvos totoriai pamėgo lietuviškus (kai kas sako – žydiškus) cepelinus (didžkukulius), o lietuvius dar išmokė gaminti balandėlius ir čeburekus.

Net silkes išmokė paruošti

„Judaizmas ir islamas numato nemažai griežtų valgio apribojimų. Lietuvių jokios ypatingos maisto gamybos taisyklės nevaržė. Todėl lietuviai į savo virtuvę mielai priėmė lengviau pagaminamus naujus maisto produktus, neregėtas daržo, sodo gėrybes. Net pasitaiko komiškų ginčų, kaip dabar gerai mums žinomos daržovės pateko į Lietuvą. Štai totoriai ir karaimai nesutaria, kurie atgabeno svogūnus. Turime dėkoti šioms bendruomenėms, kad agurkai, vyšnios praturtino lietuvių maisto racioną. O daugelis patiekalų, kuriuos laikome tradiciniais lietuviškais, iš tiesų yra šiek tiek modifikuoti žydiški valgiai. Tai, ką mes dabar taisyklingai vadiname bulvių plokštainiu, – ne kas kita, o sovietinių laikų kugelis (vokiškai „Kugel“ – „kulka“), visiškai žydiškas patiekalas, tik tas be spirgučių. Iš esmės beveik visus bulvinius patiekalus, receptus silkėms paruošti perėmėme iš tų tautinių bendruomenių, kurias į Lietuvą pakvietė ir perkėlė mūsų didieji kunigaikščiai“, – apibendrino Vilniaus universiteto docentė, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė J. Verbickienė.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS, „ŪP“ korespondentas

image001

DalintisSiųsti

Kitos naujienos

Galvos plovimas
Grožis

Galvos plovimas tik kartą per savaitę: 5 švarių ir žvilgančių plaukų patarimai

Jurgio Dovydaičio bibliotekoje - Marijampolės apylinkės teismo atstovų paskaita
Kazlų Rūda

Jurgio Dovydaičio bibliotekoje – Marijampolės apylinkės teismo atstovų paskaita

Rekomenduojami video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Zanavykų vyrų drabužiai
Kazlų Rūdos merui – sukčių prašymas atskleisti ukrainiečių duomenis
Marijampolėje pagerbtas holokausto aukų atminimas
Migracija prieš II pasaulinį karą Kalvarijos krašte (II): žydai

Kultūra

Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Kultūros paveldo objektai tvarkomi ir atveriami visuomenei
Marijampolėje vyko pasitarimas dėl Tremtinių ir politinių kalinių metų paminėjimo
Bulotų namuose atidaryta nauja interaktyvi ekspozicija

Sportas

„Sūduva“ įveikė „Wigry“ ekipą
Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklinio varžybos
„Vytis-VDU“ išsiskyrė su Š. Vingeliu, klaipėdiečiai priregistravo A. Sidarevičių
NKL kovose – marijampoliečių pergalė ir iki galo kovojusio „Vyčio-VDU“ kluptelėjimas

Politika

Kazlų Rūdos merui – sukčių prašymas atskleisti ukrainiečių duomenis
EP narė R. Juknevičienė lankysis Alytuje, kur susitiks su vietos bendruomenių atstovais ir visuomene
Vilkaviškio vyko sausio mėnesio Tarybos posėdis
Šakiuose – tiesiasi tiltai bendravimui su kaimynais lenkais

Įdomu

Galvos plovimas tik kartą per savaitę: 5 švarių ir žvilgančių plaukų patarimai
Augintinių specialistė atskleidė, kaip žiemą rūpintis savo keturkojų pėdutėmis ir kailiu?
Naujus metus pradedate remontu? Ekspertai primena, kaip tinkamai pasirūpinti statybinėmis atliekomis ir kokių klaidų šiukštu nedaryti
Vaikas turi teisę bendrauti su savo giminaičiais, net jeigu tėvai gyvena skyrium

Verslas

Marijampolėje baigiama tvarkyti dar viena intensyvaus eismo gatvės atkarpa
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 22 proc.
Ką ir kaip valgysime 2023-aisiais: 5 ryškiausios tendencijos – nuo fleksitarų iki nostalgiško maisto
„Iki“ taromatuose – naujos aukojimo galimybės: kviečia remti „Blue/Yellow“, „Maisto banką“ ir Raudonąjį Kryžių

Mokslas ir studijos

Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklinio varžybos
Švietimas išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų
Spalvingas keturiasdešimtasis lopšelio-darželio „Nykštukas“ gimtadienis!
Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus užsieniečiai gali laikyti Sūduvos gimnazijoje

Turizmas

Kelionių planavimo metas: ekspertai pataria, kaip sutaupyti renkantis atostogas
Prasideda virtuali kelionių mugė, kviečianti įsileisti keliones į savo namus
Turizmas Marijampolėje: jei nežinotum kur esi, pagalvotum, kad tai net ne Lietuva, o prabangus kurortas
Atšalus orams – aktyvios žiemos pramogos Lietuvoje

Renginių anonsai

Kviečiame į parodos „Prisimename: Anzelmui Matučiui – 100“ atidarymą
Kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“
Marijampolė Trijų Karalių dieną kviečia pasitikti šventiškai
Sūduvos metų aptarimas, pažintis su baltų piliakalniais
Eureka Eureka Eureka

Apklausa

Kokią duoną labiau mėgstate?

Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2022

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Laiko dulkes nubraukus
  • Politika
  • Apžvalgos
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus