Kultūros ministerijoje buvo pristatyti ministerijos užsakymu vykdyto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai.
„Šis tyrimas yra labai reikšmingas kultūros lauko vystymui. Kviečiu visus kultūros bendruomenės narius atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir pritaikyti juos savo veikloje. Tyrimo ataskaita suteikia mums galimybę analizuoti kultūros vartojimo tendencijas ir gyventojų įsitraukimą, o gauti duomenys yra puikus atskaitos taškas Kultūros ministerijai ne tik planuojant kultūrinės veiklos finansavimą, bet ir pagrindžiant veiklos naudą. Kūrybinės bendruomenės iššūkis – pagalvoti, ką galima būtų patobulinti ir kaip dar labiau pritaikyti savo veiklą gyventojų poreikiams, laikantis kokybės standartų“, – teigė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
45 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad pagrindinė kliūtis jiems patiems dalyvauti kultūrinėje veikloje ar joje savanoriauti – laiko stoka, dar 17 proc. kaip kliūtį nurodė prastą sveikatą. 36 proc. gyventojų įvardijo ir tai, kad dalyvauti kultūrinėje veikloje jiems yra per brangu. Tyrimo duomenimis scenos, vaizduojamojo meno bei amatų sritys turi didžiausią dalyvių skaičių ir didžiausią savanorystės, socialaus dalyvavimo potencialą. Dalyvavimui patraukli ir filmų, video kūrimo veikla.
Kalbant apie kultūrinių renginių lankymą, tyrimas atskleidė, jog net 61 proc. proc. apklaustųjų per pastaruosius metus lankėsi bent viename scenos meno (šokio, muzikos, teatro) renginyje, 25 proc. sakė lankęsi vaizduojamojo meno (fotografijos, tapybos, amatų ir pan.) renginiuose, dar 53 proc. nurodė aplankę bent vieną kultūros paveldo objektą.
Nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas 33 proc. tyrimo dalyvių. Tiesioginis kultūros dalyvių potencialas – kultūroje dar nedalyvaujantys, tačiau linkę dalyvauti gyventojai. Tokių, tyrimo duomenimis, yra 16 proc.
Rezultatai parodė, jog 2014-2016 metų laikotarpiu reikšmingai išaugo regionų gyventojų dalyvavimas kultūroje. Aktyviai dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai mano esantys labiau visuomeniški, pilietiški, jaučiasi laimingesni, sveikesni ir labiau pasitikintys kitais.
Pasikeitė ir kultūros paslaugų prieinamumo vertinimas. Respondentų teigimu pagerėjo viešųjų bibliotekų prieinamumas: išaugo teikiamų paslaugų pasiūla, pasikeitė darbo laikas ir kt. Kultūros mylėtojų ir puoselėtojų santykis su viešosiomis bibliotekomis – ypač glaudus, jie jose ne tik lankosi (86% lankėsi viešosiose bibliotekose „gyvai“, o 39% lankėsi jų internetiniame puslapyje), bet ir savanoriškai prisideda prie viešųjų bibliotekų veiklos: 17% dovanojo bibliotekoms knygas, 8% savanoriavo rinkdami bibliotekai knygas arba dirbo kitokį savanorišką darbą bibliotekose. 16% kultūros vartotojų šiuo metu prie bibliotekų veiklos neprisideda, tačiau savanoriška veikla šioje srityje juos domintų.
Net 99,9 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių vartoję bent vieną kultūros produktą. Tyrėjų nuomone, toks statistinis aktyvumas pasiektas dėl to, kad į kultūros produktų vartojimo sąvoką buvo įtrauktos ir masinės kultūros priemonės, pavyzdžiui, kultūros laidų žiūrėjimas per televiziją, naujienų skaitymas internetu. Dėl plačios ir visapusiškai augančios virtualios informacinės erdvės galimybių bei augančių vartotojų poreikių kokybei bei pateikimui mažėja muziejų, galerijų ir parodų lankymas. Šios kultūrinės informacijos poreikį iš dalies užpildo TV bei internetu prieinama informacija.
Sistemingi visuomenės nuomonės tyrimai kultūros srityje suteikia galimybę sekti gyventojų dalyvavimo kultūroje dinamiką, jų nuostatų ir įpročių pokyčius. Šio tyrimo viešosios nuomonės apklausa dėl gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis bei su tuo susijusi analizė prisidės prie įrodymais grįsto valdymo plėtros kultūros sektoriuje bei kultūros statistikos sistemos tobulinimo Lietuvoje ir sudarys galimybes palyginti duomenis su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Tyrimas Lietuvoje atliktas jau antrą kartą. Apklausos anketos pagrindą sudarė Europos Sąjungos mastu harmonizuotas ESSnet-Culture dalyvavimo kultūroje klausimynas. Iš viso buvo apklausti 1207 Lietuvos gyventojai, vyresni nei 15 metų. Tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 41 proc. Lietuvos gyventojų dalyvauja kultūros veiklose, lyginant su 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis, šis skaičius didėjo 3 proc. Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu įgyvendino UAB „Socialinės informacijos centras“.
