Artėjant aktyviausiam bulvių kasimo laikotarpiui, ekspertai primena, kad yra galimybė susidurti su karantininiais kenkėjais bei ligomis, kurios gali sunaikinti derlių. Tokiu atveju pasekmės yra juntamos ne vienerius metus, todėl jau dabar dalinamasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ir ko žūt būt nedaryti.
Ligos neturi sienų
Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vienas augintojas vidutiniškai deklaruoja po 10,8 ha maistinių bulvių pasėlių. Natūralu, jog daržoves auginantys ūkininkai kiekvienais metais tikisi ir atitinkamo sveikų bulvių derliaus. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad vidutiniškai iš vieno hektaro gaunama apie 13 tonų bulvių derliaus.
Deja, dažnam ūkininkui tenka susidurti su šią daržovę puolančiais kenkėjais ir ligomis. Puikiai žinomi kenkėjai, kaip kad kolorado vabalas, bulvių maras, bulvių sausligė ir kiti, su kuriais būtina kovoti. O Lietuvoje daugiausiai žalos darantys karantininiai kenkėjai yra būtent bulvių žiedinis puvinys ir Auksiniai bulviniai nematodai.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) direktorius Sergejus Fedotovas teigia, jog karantininių kenkėjų plitimas labiausiai paveikia bulvių augintojų sektorių. Šių kenkėjų sukeltos ligos gali padaryti žalos ne tik pavieniam augintojui, bet ir atnešti didelių nuostolių ūkininkams visoje Lietuvoje.
„Dažnu atveju tokie kenkėjai, ypač ligos, ankstyvoje stadijoje yra nepastebimi, o ir valstybių sienos šiems žaladariams negalioja. Šiems kenkėjams išplitus pasėliuose, gali būti sunaikinta iki 80 proc. derliaus“, – komentuoja S. Fedotovas.
Kaip užsikrečiama
Augalininkystės tarnybos direktoriaus teigimu, žmonės dažnai nepakankamai įvertina galimą riziką, susijusią su augalų gabenimu.
„Iš pirmo žvilgsnio nekenksmingais veiksmais, kaip iš kelionių parsivežami nepažįstami augalai. Tačiau su jais netyčia galima parsivežti ir kenkėjus bei ligas, ypač tas, kurios Lietuvoje dar nenustatytos. Toks lengvabūdiškas požiūris gali turėti skaudžių pasekmių bei sukelti didelę žalą šalies ekonomikai bei ekosistemai“, – pastebi Augalininkystės tarnybos direktorius.
Jis ragina nepamiršti, kad šiuos kenkėjus įmanoma sustabdyti, tačiau kiekvienas žmogus privalo prisidėti savo pastangomis. Jokiu būdu negalima sodinti tokių bulvių, kurios yra įsigytos iš nesąžiningų ir neatliekančių tinkamos savo pasėlių priežiūros pardavėjų. Taip pat tų bulvių, kurios yra pirktos užsienyje ir skirtos maistui. Pastarąsias bulves galima valgyti, tačiau ne sodinti.
Direktorius sako, kad kenkėjai gali paveikti ne tik bulves, bet ir kitas daržoves, pavyzdžiui pomidorus, baklažanus ar kt. Juos aptikus, taikomos visos įmanomos fitosanitarinės priemonės, kad kenkėjai neišplistų ne tik tame ūkyje, bet ir nekeltų rizikos aplinkinių augintojų produkcijai. Todėl svarbu atlikti užaugintų bulvių laboratorinius tyrimus, siekiant laiku apriboti ligų ir kenkėjų plitimą.
„Dažniausiai bulvės bulvių žiediniu puviniu užkrečiamos sąlyčio su užkrėstais bulvių gumbais metu. Tai gali atsitikti, kai augintojai įsigyja nesertifikuotą bulvių sėklą turguje ar pagal skelbimus. Augalininkystės tarnybos specialistai siekia, kad tokių bulvių prekyboje nebūtų, tačiau kol atsiras perkančių neaiškios kilmės, nesertifikuotas ir nepatikrintas dėl ligų bei kenkėjų „sėklines bulves“, tol bus ir tokių prekiautojų. Kitas būdas užkratui patekti į ūkį yra naudojant tą pačią nedezinfekuotą žemės ūkio techniką ar sandėlį“, – sako S. Fedotovas.
Kaip atpažinti
Vadovas pasakoja, kad bulvių žiedinio puvinio požymiai gali būti panašūs į kitų ligų sukeliamus požymius, klimato poveikio sukeliamus simptomus ar maisto medžiagų trūkumą. Tačiau visgi, pastebėjus tam tikrus požymius bulvių augaluose ar stiebagumbiuose rekomenduojame nedelsiant kreiptis į Augalininkystės tarnybos specialistus.
„Lapai praranda blizgesį, darosi blyškūs, audinys tarp gyslų pagelsta, vėliau susidaro nekrozės pažeistų dėmių. Lapo kraštai susisuka ar užsilenkia, atrodo lyg nusvilę. Lengviausiai atpažįstamas galimo užkrato požymis, jei išilgai perpjovus užkrėstą bulvių gumbą pastebima, jog spalva gumbo vandens induose iš pradžių pagelsta, vėliau paruduoja, o švelniai paspaudus gumbą ištrykšta kreminės spalvos grūdėta masė.
Bulvių žiedinio puvinio bakterijos net dvejus metus gali išlikti ant žemės ūkio įrankių bei įrangos, saugyklų sienų, bulvių maišų ir kitų paviršių. Liga nėra kenksminga žmogui, tačiau ribotai paplitusi ES teritorijoje. Todėl, siekiant stabdyti karantininio kenkėjo plitimą į naujas teritorijas, būtina taikyti griežtas fitosanitarijos priemones, kurių viena – užkrėstų bulvių sunaikinimas. Būtina imtis griežtų priemonių, norint užkirsti kelią karantininių ligų plitimui bulvių augintojų ūkiuose. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka #PlantHealth4Life daugiametė kampanija, parengta EFSA, Europos Komisijos ir ES partnerių“, – teigia Sergejus Fedotovas.
Prevencija ir patarimai
„Saugodami augalus, saugome gyvybę“ – taip skamba kampanijos #PlantHealth4Life žinutė. Specialiai kampanijai sukurtoje interneto svetainėje pateikiami patarimai, padėsiantys prisidėti prie augalų sveikatos.
Keliaujančius už ES ribų, kviečiama susilaikyti nuo sėklų ar kitos augalo dalies gabenimo namo. Priešingu atveju, bagaže į Lietuvą galimai gabenami ir nauji kenkėjai. Perkantiems augalus internetu iš ES nepriklausančių šalių, rekomenduojama patikrinti, ar jie turi fitosanitarinį (augalų sveikatos) sertifikatą.
Taip pat rekomenduojama:
Pastebėjus minėtų ligos požymių, nedelsiant pranešti Augalininkystės tarnybai. Šios Tarnybos laboratorijoje atliekami tyrimai ir nustatoma, ar bulvės ar kiti augalai yra užkrėsti.
Viena iš efektyviausių prevencinių priemonių – sodinti sertifikuotas sėklines bulves, siekiant apsaugoti laukus nuo bulvių žiedinio puvinio užkrato ir kitų karantininių bulvių kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad visos parduodamų sertifikuotų sėklinių bulvių pakuotės yra paženklintos etiketėmis-augalo pasais.
Kuo anksčiau prieš bulvių sodinimą kreiptis į Augalininkystės tarnybą dėl savo ūkyje užaugintos ūkinės sėklos patikrinimo, jei sodinsite nesertifikuotas sėklines bulves. Tokiu būdu galėsite įsitikinti, ar turima ūkio bulvių sėkla yra neužkrėsta karantininiais kenkėjais.
Nesidalyti žemės ūkio technika. Jeigu to išvengti nepavyksta, rekomenduojame kaskart prieš naudojimą kruopščiai ją nuvalyti ir būtinai dezinfekuoti.
