Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Marijampolėje, buvusios „Rimi“ (dabar „Norfos“) automobilių stovėjimo aikštelėje, įsikūręs ūkininkų turgelis tapo miesto gyventojų mėgiamu ir lankomu. Ūkininkai čia atgabena įvairiausių kaimiškų gėrybių: duonos, medaus, pyragų, sūrių, įvairiausių daržovių ir vaisių. Neseniai dar vienas ūkininkų turgelis ėmė veikti ir kitoje Marijampolės vietoje – „Maxima“ aikštelėje, Bažnyčios gatvėje. Čia savo gaminiais prekiauja ne tik Marijampolės krašto ūkininkai, bet ir atvykusieji iš kiek tolėliau.
Naujajame turgelyje galima nusipirkti natūralių sulčių, sūrių, senoviškos naminės duonos, kvapnių pyragų, medaus ir jo produktų, įvairiausių mėsos suktinukų, dešrų, lašinukų, o ir šviežios bei rūkytos žuvies, kurią į Marijampolę iš Kintų atveža šilutiškiai.
Sultimis prekiaujanti Audronė Astrauskienė siūlo natūralių obuolių sulčių, pagardintų avietėmis, išspaustų su morkomis, burokėliais, tikrų pomidorų sulčių, obuolių giros.
„Mes turime sulčių spaudyklą, tad iki pat lapkričio spaudžiame sultis visiems, o ir patys iš savo užaugintų vaisių bei daržovių jas gaminame. Patys užsiauginame avietes, moliūgus, pomidorus, o morkas, burokėlius, obuolius perkame iš ūkininkų ir sodininkų. Spaudžiame sultis ir iš egzotiškų vaisių. Kai orai atšalo, žmonės labai perka apelsinų sultis su imbieru. Daug kas mėgsta obuolių – aviečių, burokėlių sultis. Jos be jokio pridėtinio cukraus – visiškai natūralios. Kai kas nusiperka litrą sulčių, kuris kainuoja 1,5 euro, kai kas – tris ar visus penkis. Į turgelį atvykstame trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais“, – visą laiką maloniai šypsodama pasakojo daili pardavėja. Ant jos prekystalio galima rasti ir plačiai pagarsėjusių puikių fermentinių Vilkaviškio rajono ūkininko Vilmanto Navicko sūrių.
Gausiai medumi nukrauto stalo šeimininkė Angelė Kisieliauskienė pasakoja: „Mūsų šeimos ūkio bitutės yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje – nektaras natūralios gamtos, ten surenkame ir žiedadulkes. Turime apie 100 avilių. Šiemet medučio buvo truputėlį mažiau nei pernai, bet skųstis negalim. Medų baigiam sukti iki rugsėjo pradžios, paskui reikia leisti bitutėms pasiruošti žiemai, jas pamaitinti. Žmonėms patariu ne vien medumi smaguriauti, bet ir pasidomėti žiedadulkių, bičių duonelės, pikio naudingomis ir sveikatingomis savybėmis.
Medus ir jo produktai – tai maistas, vaistas bei grožio šaltinis“. Bitininkė tikina, kad žmonės ypač linkę ieškoti liepų, aviečių medaus, nors iš tiesų gryno jo tiesiog nebūna. O kaip atpažinti gerą medų pataria, jog iš geltoname meduje matomų baltų debesėlių, nes tai yra kokybės rodiklis.
„Patikimiau pirkti ne skystą, o jau sustandėjusį medų su „debesėliais“, kuriuos kai kas vadina medaus grietinėle“, – sako bitininkė. Ji medutį pardavinėja už puslitrį prašydama 4 eurų. „Mums į bityną toloka važiuoti, ten išskirtinė gamta, tad ir medus ne pats pigiausias“, – aiškina medaus pardavėja, kurią čia galima rasti penktadieniais ir šeštadieniais.
Prie naminės duonos prekystalio užkalbintas pirkėjas tikino, jog dabar ėmė valgyti tik tikrą ruginę duoną, nes ji sveikesnė, yra natūralaus raugo. Nusipirkęs ketvirtuką duonutės iš vilkaviškiečio duonos pardavėjo negailėjo jam pagyrų: „Šis jaunas vyrukas pats grūdus girnomis mala, pats krosnyje duoną kepa – tikras šaunuolis!”
„Perėmiau duonos kepimo paslaptis ir tradicijas iš senelių. Tuo užsiimu jau apie ketverius metus. Viską darau savo rankomis – tai ilgas ir sunkus procesas, bet man patinka. „Sūduvių kiemo duoną“ 
kepu tikrame senoviniame malkomis kūrenamame pečiuje, raugą brandinu ąžuoliniame kubile, akmeninėmis girnomis grūdus susimalu – visas procesas vyksta senoviškai, kelias dienas užtrunka vieną kepalą iškepti. Nelengvai gimsta ši tikra ruginė senoviška duona. Rugius ir kviečius perku iš ūkininkų, visi produktai – tik natūralūs. Kepu ne tik duoną, bet ir baltus, minkštus pyragus – tokius, kaip būdavo kadaise. Pastebėjau, kad marijampoliečiai labiau pyragus mėgsta, nors kitur žmonės labiau duoną perka“, – tikino duonos pardavėjas. Kilogramas naminės duonos kainuoja nuo 2,50 eur iki 3,90 eur, pyrago – 4 eurai. „Gal kai kam atrodo ne pigu, bet už dyką negaliu dalinti, kažkiek ir man turi uždarbio likti, nes tektų kito darbo imtis“, – aiškina jaunasis duonos kepėjas Darius Langaitis.
Prie vitrinos pilnos žuvų visada gausu pirkėjų. Ši žuvis – iš Kintų. Šviežia, sūdyta, rūkyta – kokios tik nori. Jauna pardavėja sparčiai sukasi, nes jei kiek lėčiau – tuoj pat susidarytų ilgoka eilutė. Pasirinkimas tikrai didelis: sviestžuvės, lašišos, skumbrės, šamukai, unguriai, jūrinės lydekos, karšiai, karpiai, seleva, silkės… „Mano uošviai žuvimi prekiauja jau daugiau kaip 10 metų, aš – apie 7 metus. Marijampoliečiai tiesiog „išprotėję“ dėl upėtakio gabalų. Karšis ypač patinka vyrams prie alaus, o į salotas labiausia tinka jūrinis ešerys, „kapitonas“ ir jūrinė lydeka. Ypatingas šventinis patiekalas – tai riebus marių ungurys, juos žmonės perka tik išskirtinėmis progomis. Artėjant šventėms, pasipila ir specialūs užsakymai. Prieš šventes visada susidarau pageidavimų sąrašus ir, kad žmonėms nereikėtų eilėje stovėti, jiems suruošiu užsakymų krepšelius. Rūkytą žuvį žmonės užsisako prieš savaitę, o sūdytą silkę net prieš 3 savaites. Būna atvejų, kad grįždami iš žvejybos čia užsuka vyrai karpio ar kokios kitos šviežios nusipirkti…“, – juokiasi Edita Mackevičienė, žuvimi čia prekiaujanti nuo antradienio iki šeštadienio.
Mėsos produktai į šį ūkininkų turgelį atkeliauja iš netoliese esančio Pietarių kaimo, kuriuos gamina įmonė „Girjuda“.
Jų išties nemaža įvairovė: lašinukai, dešros, naminiai vyniotiniai, karkutės, šaltiena, kepenų paštetas, rūkyti viščiukai… „Vyresni žmonės ypač perka šaltieną ir paštetą, nes sako, kad jiems primena tą tikrą kaimišką skonį, koks būdavo senovėje. Jaunimas labai perka rūkytus lašinius. Kai šventės, žmonės tiesiog „iššluoja“ mėsos vyniotinius. Mėsos gaminiais čia prekiaujame nuo antradienio iki šeštadienio stengiamės, kad turėtume visko, ko pirkėjams reikia“, – teigia mėsos pardavėja Edita Bepirštienė.
Naujoje vietoje įsikūrusį turgelį jau spėjo aptikti marijampoliečiai ir užsuka čia apsipirkti, tikindami, kad randa visko, ko reikia ant jų kasdienio ir šventinio stalo.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
