Mintys – kaip pa(r)duoti kultūrą mūsų mieste ir kas moka Marijampolėje tai daryti – brendo po keleto renginių (unikalių ir aukšto lygio), tesulaukusių mažos saujelės žiūrovų ar klausytojų. Jei skelbimas feisbuke ar savivaldybės tinklalapyje nepadeda PASIEKTI REZULTATO, gal reikia per Basanavičiaus aikštę, Tarpučius, Degučius ir Kauno gatve paleisti, pvz., ožką su skelbimu ant ragų – „Koncertas bus dar gražesnis už mane“. Valstiečiai ir žalieji kviesti į renginius galėtų aikštėn paleidę tas vištukes iš narvų, kur per miesto dienas kankinosi kaitroje – tegul iškudakuoja kvietimus. Mes, konservatoriai, galėtume paleisti kregždučių chorą – tegul sau skraidžioja ir kiekvienam į ausį kvietimą iščirškia. Tik va – niekaip nesugalvoju, kaip galėtų į renginius kviesti socialdemokratai? Ir jie turbūt nežino. Užtat į kai kuriuos aukšto lygio renginius ateina vos saujelė žmonių. Bet – ir tai svarbiausia – visi šie geri renginiai yra skirti mums ir organizuojami UŽ MŪSŲ VISŲ (supraskime – ne valdiškus!) PINIGUS!
Beje, apie pinigus. Žinau apie sunkų, kartais išties alinantį kultūros darbuotojų darbą ir „lengvą“ atlyginimą už jį. Kas, sakykite, jei ne mūsų kultūros žmonės kuria tą „nematomą“ ir skaičiais, eurais nepamatuojamą pridėtinę vertę, be kurios bet kuris pasaulio miestas virstų pelke su visokiais „buožgalviais“ tarsi M. Gorkio pjesėje „Dugne“. Ir vėl akcentuoju – nepainiokime pačios kultūros ir kultūros valdybos dalykų. Kalbu apie vadybos trūkumą, kalbu apie apgailėtinus kultūros darbuotojų atlyginimus, kurie tokie yra ir dėl to, kad nėra geros kultūros vadybos.
Ką pasakė merė pirmadienį?
Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja‘2018“. Kauno vokalinio ansamblio ACUSTO koncertas gegužės 20 d. šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Atlikėjai – profesionalai, koncertas – aukščiausio lygio. Klausytojų – nedaug po Mišių likusių moterų ir aš. Apmaudu ir gėda.
Praėjus vos savaitei po Miesto dienų, šeštadienį, patį vidudienį (15 val.) į galvas spiginant saulei, J. Basanavičiaus aikštėje vyko unikalus pučiamųjų orkestrų koncertas – aštuoni bene geriausi, stipriausi orkestrai iš visos Lietuvos sudrebino miestą tiesiogine prasme. Fiestos „vinis“ – visų orkestrų kartu sugrotas visiškai naujas kūrinys – „Marijampolės maršas“ ( mano supratimu – geras maršas) pačiam autoriui K. Daugėlai diriguojant. To tai tikrai dar niekad nebuvo Marijampolėje ir dar greitai nebus.
Tačiau dūdorių buvo kur kas daugiau nei žiūrovų. Gaila buvo žiūrėti į merę, kuri scenoje sveikino žiūrovus ir atlikėjus – matėsi, kad jai pačiai buvo nei šis, nei tas. Ką miesto galva pirmadienio susirinkime pasakė šios fiestos organizatoriams – neaišku. Surengti tokio lygio renginį kelioms dešimtims žiūrovų – ne per didelė prabanga? Ar nebūtų buvę protingiau orkestrų fiestą su „Marijampolės maršu“ surengti Lietuvos kultūros sostinės Marijampolės miesto dienomis? Susižavėjusių akių ir plojimų atlikėjai būrų sulaukę tūkstančius kartų daugiau. Ir kokybiško, šventiško „trenksmo“ daugiau. Bet tai – jau vadybos dalykai. Kaip ir …
… operos primadonos Urmanos koncertas
Turbūt nėra ne tik Marijampolėje – nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų, kad Urmana, mūsų pažiba, šiemet dainavo Marijampolėje (reklama apie tai buvo AIŠKIAI perteklinė). Tačiau – tai svarbiausia – patekti į koncertą galėjai tik turėdamas kvietimą. Koncertas rėmėjams? Gal visa pilna salė – rėmėjai? Tiesa, visi norintieji primadonos koncertą galėjo stebėti J. Basanavičiaus aikštėje dideliame ekrane (gerai, kad nepasiūlė Youtube pasižiūrėti). Taip sakant, palaižykite medaus per stiklą ir būsite prisilietę prie operos meno stebuklo. Tai kam šitiek energijos ir lėšų skirti reklamai koncerto, į kurį – iš anksto buvo aišku – negalės patekti daugelis norėjusių?
Savivaldybė pasakys, kad tokia yra sutartis: duodi paramą – gauni kvietimus. Nors žmogus, skyręs šventei ar renginiui tam tikrą sumą (dažnai – nemažą), tikrai suras keliasdešimt eurų bilietui. Vardan to, kad nebūtų iškreipta mecenatystės idėja. O sutartis, sakysite, kaip? O taip: ji ne akmenyje iškalta kaip Mozės įsakymai, o kompiuteryje, kuriame yra „delete“ klavišas.
Kodėl kvietimų (jei jų būna, o žinau, kad būna) neskyrus tiems, kurių biudžetai dažniausiai neleidžia išlaidauti brangesniems koncertams ar renginiams (pedagogai, tie patys kultūros darbuotojai, bibliotekininkai ir pan.). Galbūt net daugiavaikės šeimos, norinčios, muziką suprantančios, bet negalinčios sau leisti brangaus renginio, gavę kvietimą nueitų į jį.
Kas sprendžia apie kultūros reklamos svarbą?
Esu šiek tiek susijęs su kultūra. Nuo vaikystės grojau pučiamųjų orkestre, studijų metais dalyvavau visose studentų šventėse GAUDEAMUS. Ir dabar, esant progai, paimu saksofoną. Nesu praleidęs nė vienos Dainų šventės. Todėl galiu pretenduoti į kuklaus eksperto poziciją. Bet ne tiek „meninės dalies klausimu“, kiek vadybinės. Gero vadybininko (kultūros vadybininko – taip pat) uždavinys – gerai parduoti (arba – PADUOTI vartotojui) produktą, šiuo atveju – kultūrą. Įvertinus visas aplinkybes (sezoniškumą, bulvių sodinimo ar kasimo laiką, paros metą ir kt.) ir tikslinę grupę, parinkti renginiui palankiausią laiką, numatyti viešinimo kanalus ir kt. (net neabejoju, kad kultūros vadybininkai šiuos dalykus puikiai žino). Bet kodėl jų nepaiso? Kodėl, pvz., orkestrų fiesta rengiama patį vidudienį, kai daugelis mėgaujasi šaltibarščiais savo pavėsinėje ir maudynėmis kūdroje, kodėl daugelis parodų atidaromos 16 val. arba (geriausiu atveju) 17 val., kai tuo tarpu didžiosios tikslinės grupės (kuri galėtų ateiti į renginį) tik 17 val. baigiasi darbas? Kyla toks negeras įtarimas, kad parodų pristatymai skirti savivaldybės atstovams, kad jiems nereikėtų „gaišti laiko“ po darbo. O jau paprastas miestietis kaip nors apsieis ir be pristatymo, be autoriaus (ar autorių) – ateis ir pasižiūrės kitu laiku, jei jam įdomu. Bet juk viskas daroma – kartojuosi – MUMS IR UŽ MŪSŲ VISŲ PINIGUS! Nes, jei yra užrašas, kad rėmėja yra Marijampolės savivaldybė, tai ir taip, aišku, kad ne jos spaustuvė pinigus spaudžia, o juos uždirbame visi mes. Čia norėčiau paminėti, pvz., Malonny projektą arba šv. Jurgio sezono renginius, kur buvo ir informacijos pakankamai, ir laikas – tobulai parinktas. Beje, apie tarptautinį skulptorių plenerą ir jų skulptūras Poezijos parke daug teko girdėti? Garsiai tebedunksėjo tik skulptorių įrankiai, bet viešojoje erdvėje – kažkaip tyliai. Dar ir sudubliuojant plenero darbų pristatymą su forumu „Mūsų miestas: praeitis, dabartis, perspektyvos“.
Laikas investuoti į žmones
Marijampolė išties gražus miestas – jau garsėjame Lietuvoje iš ES lėšų sutvarkytomis senamiesčio gatvelėmis, kiemeliais, aikšte, parkais. Investavome į grindinį (tiesa, jau laikas nedideliam remontui, nes po to reikės daug pinigų dideliems remontams ). Dabar laikas investuoti į žmones, nes tuoj nebeliks kam vaikščioti šiose gražiose gatvėse. Prašau, primygtinai siūlau – naudokimės kiek tik galime šiemet turima unikalia proga, lankykimės renginiuose – juk esame kultūros sostinė. Šiam projektui skirtos NEĮPRASTAI DIDELĖS LĖŠOS, Marijampolė turi daugybę galimybių SPINDĖTI Lietuvoje ir išsiviešinti taip, kad čia ir ateityje plūstų meno, kokybiškos muzikos gerbėjai ar tiesiog turistai). Pasibaigus Lietuvos kultūros sostinės metams gali ateiti tam tikras atoslūgis. Finansinis – taip pat. Tokio finansavimo ir tokių renginių, tikėtina, nebus. Bus liūdniausia, jei 2018-ieji – Lietuvos kultūros sostinės metai Marijampolėje – išvirs į 2019-uosius: rinkimų, daugelio rinkimų, ir politinės nekultūros metus.
Kostas Jankauskas
Politinė reklama.
Bus apmokėta iš Kosto Jankausko rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. I-18-1
