Verslo bendruomenė jau seniai sako, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia pertvarkyti taip, kad jose būtų ruošiami rinkai reikalingi ir paklausūs specialistai. Tačiau įsivaizdavimas, kad gyvename nuo globalių tendencijų atsietame savo uždarame pasaulėlyje, savotiškame burbule, daug metų ėmė viršų. Gal kai kuriems akademiniams sluoksniams net atrodė, kad turime pakankamai lėšų būsimų bedarbių rengimui finansuoti, kad tik jų rengėjai būtų patenkinti. Šis burbulas (ne)tikėtai subliuško šiemet, abiturientams užplūdus informacijos technologijų specialybes ir antrame plane palikus tradiciškai pirmaujančias humanitarinio pobūdžio studijų programas.
Tiesa ta, kad užsimerkus realybė niekur nedingsta. Šiemetinių stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai aiškiai atskleidė, kaip atrodo ilgai neigta tikroji situacija – jaunimas nori mokytis dėl savo perspektyvų, karjeros ir gero uždarbio. Pritrūkus valios strategiškai peržiūrėti ir reformuoti aukštąjį mokslą, greičiau už sprendimų priėmimo galią turinčius universitetų vadovus ir valdžios atstovus situaciją pakeis pati jaunoji karta, kuri stebi tendencijas rinkoje ir pragmatiškai planuoja savo ateitį bei karjerą, nesutikdama plaukti pasroviui pagal taisykles žmonių, kurie realybės linkę nematyti.
Lietuvos ekonomikos paveikslas stipriai keičiasi. Pasaulyje žinomos kompanijos mūsų šalyje steigia savo paslaugų centrus, samdo mūsų IT specialistus, kurie į elektroninę erdvę perkėlė daugybę tradicinių privataus verslo ir viešojo sektoriaus paslaugų, o milžiniškus kiekius duomenų pritaikė „sandėliuoti“ internetinėje debesijoje.
Jau seniai jaučiame informacinių technologijų specialistų stygių ir apie tai nuolat kalbame. IT bendrovių vadovai net sako, jog jie nesupranta, kodėl egzistuoja jaunimo nedarbas, nes jei darbo ieškantys jaunuoliai turėtų IT specialybę, tai gerai apmokamą darbą susirastų tuoj pat. Tai, kad IT specialistų reikės vis daugiau, buvo akivaizdu dar prieš jų poreikiui atsirandant, bet universitetai kažkodėl mieliau ugdė socialinius darbuotojus ar vadybininkus, kasmet darbo rinką papildydami vis naujais bedarbiais.
Šiemet turime situaciją, kad didžiausią stojančiųjų skaičių, arba 380 būsimų studentų surinko Kauno technologijos universiteto (KTU) siūloma programų sistemų programa, o tarp kolegijų – Vilniaus kolegija su 220 studentų, taip pat studijuosiančių programų sistemas. Vertinant 15-a populiariausių studijų programų, su IT sritimi susijusios studijos universitetuose pritraukė kas ketvirtą būsimą studentą, o kolegijose – kas penktą.
Tai yra rimtas signalas, kad nepaisant nesutarimų ir skirtingų požiūrių, aukštojo mokslo sistema pribrendo reformai ir jeigu jai nesiryš pačios aukštosios mokyklos kartu su politikais, tai universitetus ir kolegijas natūraliai pertvarkys rinkos dėsniai, nes perspektyvų rinkoje neturinčios studijų programos nesurinks norinčių studijuoti.
Gaila, tačiau pakankamai akivaizdu, kad šiuo metu dėl tuščių akademinių sluoksnių ambicijų, valdžios nepakankamai ryžtingų veiksmų, susikūrė tokia situacija, kai Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas sparčiai praranda vertę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija šiemet pagaliau inicijavo taip reikalingą ir laukiamą esminę aukštojo mokslo sistemos pertvarką, kurios rezultatai turėtų pagerinti aukštojo mokslo kokybę, maksimaliai priartinti ruošiamų specialistų pasiūlą prie realaus rinkos poreikio.
Šiemetinis IT studijų programų populiarumas yra lūžis ir kartu viltis paruošti didesnį skaičių specialistų, kurių verslui trūksta ne vienerius metus ir kurių poreikis auga.
Vienas logiškiausių būdų skirstyti finansavimą universitetams – atsižvelgti į studijas baigusių studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose, galima sukurti reguliariai peržiūrimą ir koreguojamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus specialistus bei planuoti jų poreikį.
Atstovaudami verslo bendruomenę ir puikiai žinodami investuotojų poreikius, esame pasiruošę bendradarbiauti prognozuojant specialistų poreikį, kurio tenkinimas ne tik mažintų valstybės biudžetui brangiai kainuojantį jaunų bedarbių rengimą, bet ir garantuotų, jog tapsime aukštos pridėtinės vertės kūrėjais, neatsiliksime nuo globalių tendencijų bei pritrauksime užsienio investicijas.
Lietuvos verslo konfederacijos informacija
