Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje vyko etnografinė advento popietė „Vaikų darbai žiemos vakarais“.
Višakio Rūdos kultūros namų vadovė kultūrinei veiklai Birutė Kerušauskienė renginį pradėjo klausdama vaikučių, kodėl žiemos laikotarpis yra ypatingas bei stebuklingas.
Kaip galimus atsakymus moksleiviai vardino advento bei Kalėdų laikotarpį, kūdikėlio Jėzaus gimimo laukimą. Tačiau teisingas atsakymas slėpėsi po tamsos skraiste, nes stebuklai vyksta būtent tamsoje.
Saulės šviesos trūkumas ir ilgi tamsūs vakarai tarsi priversdavo senovės lietuvius daugiau laiko būti namuose. Kadangi dauguma tuometinių veiklų buvo lydimos dainų, popietėje dalyvavusios viešnios iš Kazlų Rūdos folkloro ansamblio „Sūduonia“ vaikams padainavo keletą lietuvių liaudies dainų, skambėdavusių būtent advento laikotarpiu.
Lyg užliūliuoti raminančių melodijų mokinukai toliau klausėsi gerbiamos Birutės pasakojimo apie žmonių darbus žiemą.
Anuomet, ilgais žiemos vakarais, kai lauke nebuvo dirbtinės šviesos šaltinių, visa šeima laiką leisdavo stuboje prie žibalinės lempos. Vaikai ne tik žaisdavo, bet ir turėdavo nudirbti tam tikrus darbus.
Popietės dalyviai turėjo puikią galimybę patys pabandyti plėšyti plunksnas. Vaikučiai aktyviai plėšė žąsų plunksnas, klausydami Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos Višakio Rūdos filialo bibliotekininkės Daivos Čibirkienės sekamos lietuvių liaudies pasakos „Trys broliai“ apie visų nuvertintą trečiąjį brolį.
Vėliau ansamblio „Sūduonia“ narės Verutė Vasiliauskienė ir Aldona Marcinonienė pasekė pasaką apie palaimintus vaikus bei sudainavo pasaką apie marcipaninius princą bei princesę. Pripešę pilnas saujas plunksnų, vaikučiai kimšo jomis pagalvėlę, kaip senovėje tai darydavo mūsų močiutės. Supažindinti su patalų kimšimo subtilybėmis, mokiniai galėjo išbandyti archajišką virvių vijimo amatą, kurio pamokė Višakio Rūdos bendruomenės narė Violeta Vareikienė.
Padirbėję visi smagiai sukosi bendrame ratelyje, kuriame susikibę rankomis pajudėjo bei padainavo ir jauniausi, ir vyriausi popietės dalyviai.
O pabaigoje, kaip ir dera po darbų, dainų bei šokių, laukė vaišės – lyg ir paprastas, bet labai brangus nuo senų laikų išlikęs svarbiu kiekvienam lietuviui juodos duonos kąsnelis, paskanintas sviestuku bei žiupsneliu druskytės.
Dėkojame popietės viešnioms už skirtą laiką ir šiltą bendravimą bei tradicijų puoselėjimą ir perdavimą jaunajai kartai.
