Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pabrėžia, kad savarankiškai pradėjus vartoti antibiotikus tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai bei įvardija 4 dažniausiai mūsų daromas klaidas vartojant šiuos vaistus.
Nesuvartojus viso kurso – liga grįžta su kaupu
Nesuvartojamas visas antibiotikų kursas – tai viena iš dažniausiai daromų pacientų klaidų, pasakoja vaistininkas M. Rutalė. Net jeigu pirmomis dienomis pasijutote geriau, anksčiau laiko nutrauktas antibiotikų kursas paskatina ligos sugrįžimą ir netgi progresavimą.
„Mūsų neturėtų stebinti tai, kad pradėjus vartoti antibiotikus jau sekančią dieną pasijuntame žymiai geriau. Visgi, tai nereiškia, kad mes jau pasveikome ir galime nutraukti vaistų vartojimo kursą. Svarbu žinoti, kad pirmiausia antibiotikai panaikina silpnesnes bakterijas, dėl ko pasijuntame geriau. Tačiau mūsų organizme vis dar gausu gyvų ligos sukėlėjų – patogenų, kurie toliau sėkmingai dauginasi. Todėl per anksti nutraukus gydymą liga gali sugrįžti praėjus vos vienai ar porą savaičių. Tik grįš su nauja „jėga“ – t. y. gali peraugti į lėtinę ligą arba pasireikšti su komplikacijomis“, – pasakoja vaistininkas.
Užsiimant savigyda – galimos šalutinės reakcijos
Vaistininkas pasakoja, kad veiksnių, į kuriuos atsižvelgęs gydytojas skiria antibiotikus yra daug. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, svorio, sveikatos istorijos, ligos sukėlėjų, simptomų ir būklės sunkumo.
„Vieną kartą jums tikę antibiotikai nebūtinai bus veiksmingi ir kitą kartą. Taip pat jeigu vieni antibiotikai padėjo jūsų artimajam, nebūtinai jie padės ir jums. Bet kuriuo iš šių atvejų patiems užsiimant savigyda bei vartojant gydytojo nepaskirtus antibiotikus galite susidurti su tokiais šalutiniais poveikiais kaip skrandžio sutrikimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bėrimai, alerginės reakcijos ar netgi inkstų ir kepenų pažeidimai. Dėl to susirgus patariama nedelsiant dėl gydymo kreiptis į gydytoją ir nevartoti vaistinėlėje likusių antibiotikų, kurių visų pirma neturėtų būti nė pas vieną namuose dėl privalomo kurso suvartojimo ligos metu“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Svarbu žinoti, su kuo antibiotikai „nedraugauja“
Kad vartojant antibiotikus patariama atsisakyti alkoholio – daugumai žinoma, tik vaistininkas atskleidžia, kad ne visi žino apie kitus produktus ar vaistus, kurie „nedraugauja“ su antibiotikais.
„Vartojant antibiotikus reikėtų vengti pieno produktų ir citrusinių vaisių, ypač greipfrutų. Todėl šių vaistų tikrai nerekomenduotina užsigerti puodeliu kavos su pienu arba stikline citrusinių vaisių sulčių. Tai gali iššaukti apsinuodijimo simptomus arba sumažinti antibiotikų veiksmingumą. Pavyzdžiui, tarp antibiotikų ir pieno produktų vartojimo turi būti daroma bent 3 valandų pertrauka, o tarp šių vaistų ir greipfrutų reikėtų palūkėti netgi iki 3 dienų“, – pasakoja M. Rutalė.
Jis priduria, kad prieš vartojant antibiotikus labai svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku dėl jų suderinamumo su kitais vaistais, ypač kalbant apie kontraceptines tabletes. Anot jo, kontraceptinės tabletės gali turėti įtakos ne visų, bet kai kurių antibiotikų veiksmingumui.
Visi šie veiksniai – atsparumo antibiotikams priežastis
Per dažnas antibiotikų vartojimas – ypač tais atvejais, kai jie nėra tinkamas gydymas – skatina atsparumą antibiotikams. Anot vaistininko, taip pat bakterijų atsparumą šiems vaistams paskatina nesuvartojamas visas paskirtas kursas.
„Neteisingai vartojant antibiotikus, patogeninės bakterijos, kurios sukelia ligą, ilgainiui prisitaiko prie antibiotikų, o tuomet jau pradeda daugintis naujosios bakterijos, kurios yra atsparios šių vaistų poveikiui, nepaisant dozės dydžio. Todėl jeigu žmogus kartas nuo karto nekaltai vartojo gydytojo nepaskirtus antibiotikus vos pajutus paprasčiausio peršalimo simptomus, jo organizmas gali greitai tapti atsparus šiems vaistams. Tuomet išties rimtai susirgus bakterine liga kaip angina, sinusitas ar daugelis kitų, antibiotikai nebesugebės padėti greičiau žmogui pasveikti bei pasijusti geriau“, – pasakoja vaistininkas.
Prisegti failai:
