Į vaistines žmonės ateina ne tik įsigyti vaistų ar pasikonsultuoti, bet ir su savomis nuostatomis, klausimais ar net klaidingais įsitikinimais apie gydymą. Vaistininkė dalijasi dažniausiai pasitaikančiais mitais ir situacijomis, su kuriomis tenka susidurti kasdienėje praktikoje – nuo netinkamų patarimų internete iki nuogąstavimų dėl gydytojų skiriamų vaistų.
„Vienas paskutiniųjų klausimų buvo apie pasiruošimą vario tyrimui. Pacientui klinika pasakė surinkti paros šlapimą, bet daugiau nieko nepaaiškino, rekomendavo kreiptis į vaistinę. Kadangi vaistinėje neatliekame jokių tyrimų – nieko tiksliai pakomentuoti negalėjome. Tinkamos taros tokiam tyrimui vaistinėje taip pat nėra, šlapimo indeliai tik po 120 ml. Rekomendavome pacientui kreiptis į kliniką dar kartą ir paprašyti paaiškinimo – ar tikrai reikia atnešti į kliniką visos paros šlapimą“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Česnako skiltelė makšties infekcijai
Pasak jos, vis dar gajus įsitikinimas, kad ausis galima plauti vandenilio peroksidu. Šią priemonę, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kartais naudoja ir žaizdoms, tačiau tai nėra tinkama – „burbuliavimas“ dirgina audinius.
„Socialiniuose tinkluose buvo gajus mitas, kad makšties infekcijas išgydyti gali česnako skiltelė. Teko girdėti ir apie rimtus gleivinės nudegimus po tokių bandymų. Panašių eksperimentų pasitaiko ir su jogurtu – po antibiotikų vartojimo viena pacientė norėjo juo „atstatyti“ mikroflorą. Taip elgtis pavojinga, nes nepritaikyti produktai į makštį dėti netinka“, – aiškina vaistininkė.
Senjorai ir jaunimas – skirtingi iššūkiai
Senjorai dažniausiai teiraujasi dėl jiems pažįstamų, sovietmečiu populiarių preparatų – mukaltino, korvalolio, validolio.
„Šios priemonės yra vaistinėse, bet jos negydo. Taip pat dažnai perkamas aspirinas – jis veiksmingas, bet nėra pats saugiausias pasirinkimas. O štai pasakojimų apie degtinės naudojimą slogai jau nebegirdime, nors kartais vis dar pasitaiko bandymų „dezinfekuotis iš vidaus“, kas, žinoma, sveikatai nepadeda“, – sako S. Korbutaitė.
Tuo metu jauni žmonės vis dažniau ateina į vaistinę po to, kai „pasikonsultuoja“ su dirbtiniu intelektu.
„Dirbtinis intelektas kartais pateikia gerų patarimų, bet jie dažnai netinka mūsų rinkai – tokių vaistų neturime arba jie yra receptiniai. Tad šiuo atveju vaistininko konsultacija lieka patikimesnė“, – tvirtina ji.
Daugiausiai baimių – dėl statinų
Didžiausia mitų gausa siejama su cholesterolio mažinimui skirtais vaistais – statinais.
„Pacientai sako, kad jie sugadins kepenis ar ištirpdys smegenis. Taip, kaip ir visi vaistai, statinai gali turėti šalutinį poveikį, bet yra daug skirtingų veikliųjų medžiagų – gydytojas visada parenka tinkamiausią. Faktas tas, kad šie vaistai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir yra saugūs vartoti, tik kartais prireikia laiko tinkamam gydymo režimui parinkti“, – pabrėžia S. Korbutaitė.
Dar vienas dažnas mitas – antibiotikus galima nutraukti vos pajutus pagerėjimą. Iš tiesų antibiotikų veiksmingumas pagrįstas nuosekliu vartojimu, todėl gydytojo paskirtą kursą būtina išgerti iki galo.
„Nutraukus vartojimą per anksti, liga gali atsinaujinti, nes organizme vis dar lieka ne visiškai sunaikintų bakterijų. Tokiu atveju jos tampa atsparesnės, o kitą kartą susirgus tas pats antibiotikas gali nebeveikti. Tai vadinama bakterijų atsparumu antibiotikams – ši problema yra pripažįstama viena didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Faktai ir pasitikėjimas
Vaistininkė sako, kad savo darbe stengiasi vadovautis faktais ir moksliniais tyrimais, pacientams pateikti pavyzdžių iš praktikos.
„Tuomet pats žmogus gali priimti informuotą sprendimą. Pastebiu, kad pacientai tampa sąmoningesni – daugiau supranta apie racionalų antibiotikų vartojimą, peršalimo gydymą, žino, kada reikia kreiptis į gydytoją. Prie to prisideda ir medikų aktyvumas žiniasklaidoje, o augantis pasitikėjimas vaistininkais atneša akivaizdžios naudos – žmonės nebijo konsultuotis ir žino, kad vaistininkas visada šalia“, – apibendrina S. Korbutaitė.
