Šiemet Kalvarijos savivaldybė švenčia 20-metį. Kaip per tuos dešimtmečius sekėsi savarankiškumą įgijusiems kalvarijiečiams kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Valdu Aleknavičiumi.
Gerbimas direktoriau, esate vienas tų, kurie kūrėte Kalvarijos savivaldybę. Kokių lūkesčių vedami Kalvarijos ir apylinkių gyventojai siekė savarankiškumo?
Buvau 1997–2000 metų Marijampolės rajono savivaldybės tarybos narys. Tuo metu rajono savivaldybėje, palyginti, buvo nemažai kalvarijiečių. Prieš sukuriant Kalvarijos savivaldybę, kaip atskirą juridinį vienetą, Kalvarija buvo tik Marijampolės rajono savivaldybės seniūnija. Lūkesčiai ir buvo atgaivinti Kalvarijos kraštą, o Kalvariją iš Marijampolės rajono pakraščio padaryti savivaldybės centru, kad gyventojai iškilusias problemas galėtų spręsti savo mieste, savo savivaldybėje.
Kokia buvo naujos savivaldybės veiklos pradžia, nes, kiek pamenu, Jūs buvote ir pirmosios Kalvarijos savivaldybės tarybos narys?
Savivaldybės veiklos pradžia buvo gana įdomi, kadangi teko viską kurti nuo nulio. Labai pasisekė, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi atėjo dirbti buvęs Marijampolės rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Žališkevičius, kurio patirtis mums padėjo suformuoti administraciją ir sėkmingai pradėti darbus. Savivaldybės taryboje nebuvo daug patirties savivaldoje turinčių tarybos narių, bet buvo didelis noras kurti savo savivaldybę ir visų, neišskiriant nė vieno tarybos nario, indėlis buvo labai svarbus.
Kokius iššūkius teko įveikti naujai Kalvarijos savivaldybei ir ką šio krašto žmonėms davė įgytas savarankiškumas?
Ko gero naujai suformuota valdžiai sunkiausia buvo įgyti žmonių pasitikėjimą. Tuo pačiu metu startavo įvairios ES paramos programos ir, kaip naujai savivaldybei, teko visko mokytis iš naujo, ruošti dokumentaciją projektams, mokytis strateginio planavimo. Kalvarijos savivaldybė yra pakankamai kompaktiška ir didžiausias privalumas, manau, yra tai, kad su vietos valdžia gyventojai gali bendrauti betarpiškai. Sprendimų priėmimo kelias yra daug trumpesnis, nei didžiosiose savivaldybėse.
Kokie ryškiausi pokyčiai Kalvarijos savivaldybėje?
Ryškiausiai plika akimi matoma yra, pasinaudojant ES parama, sutvarkyta savivaldybėje esanti infrastruktūra: mokyklos, viešieji pastatai, bendruomenių namai, parkai.
Jūsų manymu, kokios Kalvarijos savivaldybės stipriosios ir silpnosios pusės?
Stiprioji pusė yra tai, kad esame pasienio savivaldybė ir turime daugiau galimybių bendradarbiavimui bei bendrų idėjų įgyvendinimui. Silpnoji – mažas savivaldybės teritorijoje esančių verslo subjektų, ir darbo vietų skaičius.
Kokius privalumus teikia kaimynystė su Lenkija ir kuo ta kaimynystė sukelia papildomų rūpesčių?
Kaimynystėje su Lenkija aš matau daugiau privalumų, nei trūkumų. Didžiausias privalumas yra pasikeitimas patirtimis ir praktinis bendradarbiavimas.
Atrodo, apsipratome su kalbomis, kad Lietuvoje susiformavo dvi Lietuvos, kuriose skiriasi tiek ekonominė, tiek socialinė padėtis. Jūsų manymu, kokios reikėtų regioninės politikos, kad tokio dalyko nebūtų?
Manau, pirmiausiai turi bent jau atsirasti regioninė politika, kad galima būtų ją vertinti. Norint išvengti kelių greičių Lietuvos, manau, pakaktų valstybei priimti sprendimus dėl mokestinių lengvatų verslui, besikuriančiam ir dirbančiam silpniau išvystytuose regionuose. Vertinant Suvalkų koridoriaus reikšmę Lietuvos saugumui, turėtų būti rengiama atskira šiai teritorijai programa.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Kovo 11-oji 2020 metais Kalvarijoje
