Pirmieji vasaros mėnesiai pasižymėjo ne vien vidutinę daugiametę viršijančia oro temperatūra, bet ir ryškiais elektros kainų šuoliais elektros biržoje „Nord Pool”. Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva” produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, liepą fiksuota atvejų, kai elektros kaina vakare, palyginti su rytu, didėjo 10 ir daugiau kartų. Jis taip pat atskleidžia, kokių elektros kainų tendencijų vartotojai gali tikėtis artimiausiais mėnesiais.
Ta pati diena – kaina skiriasi 10 kartų
Kavaliausko teigimu, elektros kainos biržoje „Nord Pool“ birželį ir liepą kito itin dinamiškai. Pavyzdžiui, valandinės elektros kainos pirmąjį vasaros mėnesį svyravo nuo neigiamos –0,006 euro už kilovatvalandę (kWh) iki 0,37 euro už kWh (be PVM, valstybės reguliuojamos ir tiekėjo maržos dalių). Liepą taip pat netrūko elektros kainų žirklių tarp ryto ir vakaro.
„Pastarieji mėnesiai pasižymėjo dideliais elektros kainų svyravimais priklausomai nuo paros laiko. Tiek birželį, tiek liepą fiksavome tokius atvejus, kai elektros kaina vienomis valandomis, dažniau – ryte arba dienos metu, siekė 0,032 Eur/kWh, o vakare, 21-22 val., šokteldavo dešimt kartų iki beveik 0,34 Eur/kWh. Paprastai aiškinant – tuomet, kai elektros reikia mažiausiai, ji yra pigi, o kai paklausa išauga, elektra atitinkamai brangsta. Šie kainų svyravimai yra aktualūs gyventojams, pasirinkusiems su biržos kaina susietus planus – siekiant išvengti didesnių sąskaitų už elektrą, pikinėmis valandomis reikėtų sumažinti energijos vartojimą“, – sako M. Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva“ atstovas priduria, kad elektros kainų netolygumus lėmė pasiūlą viršijusi elektros paklausa. Oro temperatūrai šoktelėjus viršun išaugo elektros poreikis vėsinimui, kai energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių mažėjo.
„Birželį Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, labiausiai mažėjo hidroelektrinių gamyba – net 66 proc., lyginant su geguže. Tam įtakos turėjo vyravę karščiai, kurie mažina vandens kiekį telkiniuose, o nusekusios upės savo ruožtu – gamybą hidroelektrinėse. Be to, penktadaliu smuko vėjo jėgainių gamybos apimtys, mažėjo ir saulės sugeneruojama energija. Liepą, palyginti su birželiu, didmeninė elektros kaina augo 7 proc. Tam įtakos turėjo dėl karščių išaugęs elektros vartojimas, sumažėjusi saulės elektrinių gamyba, besitęsiantys planiniai energetikos infrastruktūros darbai“, – teigia M. Kavaliauskas.
Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?
Pasak eksperto, ateinančiais mėnesiais, tikėtina, taip pat neišvengsime elektros kainų svyravimų biržoje. Viena iš priežasčių – dėl remonto darbų Švedijoje ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas, kuris, numatoma, tęsis iki spalio.
Įtakos elektros šuoliams taip pat gali turėti Suomijos ir Estijos jungties „EstLink 2“ remonto darbai, kurie, planuojama, tęsis iki rugpjūčio 31 d. Skaičiuojama, kad iš visos Suomijos ir Estijos jungtims įrengtos 1016 MW galios iki rugpjūčio pabaigos bus prieinama tik 358 MW („EstLink 1“), o tai gerokai apribos elektros importą iš Šiaurės šalių.
Kavaliauskas priduria, kad artimiausiais mėnesiais taip pat keisis elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių proporcijos – trumpėjant dienoms, įprastai mažėja elektros generacija iš saulės, tačiau didėja vėjo sugeneruojama elektros energijos dalis. Be to, priklausomai nuo kritulių kiekio, galimai didės gamyba hidroelektrinėse.
„Tačiau, ką parodė šios savaitės pradžioje Lietuvą užklupusi audra, kad orus kuo toliau, tuo sunkiau iš anksto tiksliai prognozuoti. Vis tik gyventojams, pasirinkusiems fiksuotos kainos elektros planą, jokie išorės veiksniai – ar tai būtų mažėjanti elektros gamyba dėl oro sąlygų, jungčių remontai – neturi įtakos elektros sąskaitoms. Visas rizikas už energijos kainų kitimus biržoje prisiima pasirinktas elektros tiekėjas, o vartotojas vartoja elektrą tada, kada ji reikalinga, ir tiek, kiek reikia“, – paaiškina „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas.
Kavaliauskas priduria, kad tuo atveju, jei gyventojas yra pasirinkęs su birža susietą elektros tiekimo planą ir nori matyti pokyčius biržoje einamuoju metu, efektyviausia yra sekti kainas „Nord Pool“ mobiliųjų programėlių pagalba. Pavyzdžiui, „Elektrum“ mobiliojoje aplikacijoje galima stebėti kainas biržoje, gauti automatinius signalus apie elektros kainos pokyčius, sekti valandinius, paros vartojimo įpročius ir matyti kitą svarbią informaciją, susijusią su elektros vartojimu.
