Nemaža teritorija Marijampolės reprezentacinėje vietoje, kur kažkada buvo miestelėnų sodai, prieš keletą metų tapo vieno žinomo vietos verslininko nuosavybe. Nemažai teritorijų mieste užvaldęs verslininkas, matyt, ir čia turėjo kažkokių komercinių tikslų, supirkdamas iš sodininkų jų sklypus. Tačiau 3 ha jau kurį laiką tėra apleistas šabakštynas. Miesto savivaldybei niekaip nepavyksta priversti verslininko tvarkytis – šioje teritorijoje negalioja miesto Teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklės, nes tai žemės ūkio paskirties žemė. Tačiau šios misijos ėmėsi Nacionalinė žemės tarnyba. Verslininką už netvarką ketina bausti ir priversti tinkamai prižiūrėti įsigytą teritoriją.
Vieni pirmųjų Marijampolėje kolektyviniai sodai buvo įkurti prieš 50 m., prie Kauno gatvės, tarp Marijampolės pataisos namų ir „Sūduvos“ stadiono. Trijų hektarų teritorijoje buvo suformuota 50 sklypų po 6 arus, čia buvo įkurta sodų bendrija „Serbenta“. Sklypelių savininkams nebuvo leista statytis sodo namelių, jie čia galėjo tik pasisodinti vaismedžių, vaiskrūmių, turėti keletą daržo lysvių.
Sodininkams užaugintu derliumi džiaugtis tekdavo ne visada, miesto viduryje užderėjusius vaisius, uogas, daržoves nuolat siaubdavo vagišiai iš aplinkinių daugiabučių ir bendrabučių. Tačiau sodininkai kantriai tvarkė savo sklypelius, kaip įmanydami stengėsi juos prižiūrėti. Atsiradus galimybei šiuos sklypus privatizuoti, jie tapo privačia šių žmonių nuosavybe. Tačiau teritorija išliko žemės ūkio paskirties, skirta sodų bendrijoms, tad joje buvo galima vykdyti tik atitinkamą veiklą. Per pusšimtį metų buvę sodų savininkai nuseno, kai kurių šių sklypų turėtojai išvyko į užsienį, jaunesniajai kartai nerūpėjo sodininkavimas vidury miesto, be to, čia nebuvo galima statyti gyvenamųjų namų, tad šios teritorijos vaizdas ėmė keistis – vis daugiau sklypų buvo paliekami be priežiūros.
Prieš ketverius metus sodų bendriją„Serbenta“ buvo nutarta likviduoti. Beveik visus sklypus iš sodininkų perpirko vienas verslo atstovas, tiesa, prisidengdamas įvairių fizinių bei juridinių asmenų pavardėmis. Savo naujose valdose verslininkas vargu ar ruošėsi sodininkauti, bet ir sutvarkyti nemažą plotą matomoje miesto vietoje taip pat nesiskubino. Marijampolės savivaldybės pareigūnai ne kartą mėgino įspėti, tartis su naujuoju „sodininku“, kad kol žemės paskirtis nepakeista ir kita veikla čia nevykdoma, teritoriją privalu prižiūrėti, ją per sezoną tris kartus šienauti, pašalinti sąžalynus. Tačiau verslininkas, matyt, turi savo grožio sampratą ir nuomonę.Per kelis metus nei piršto nepajudino dėl tvarkos. Didžiulis plotas miesto reprezentacinėje vietoje virto neįžengiamu šabakštynu, šiukšlynu, benamių gyvių prieglauda, girtuoklių, narkomanų mėgstama vieta.
Gražiai besitvarkančioje Marijampolėje ši teritorija daug kam kėlė ir tebekelia siaubą, tačiau iki šiol kažkodėl niekas nepajėgia priversti naująjį šeimininką bei kitus savininkus, kurių yra apie 10, čia tinkamai tvarkytis.
„Marijampolės savivaldybė Teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklėse yra numačiusi, kad teritoriją privalu šienauti ne rečiau nei 3 kartus per sezoną. Bet kuomet čia yra apleisti sodai, krūmynai, šienavimas beveik neefektyvus. Kas iš to, kad žolė apipešiojama, bendras vaizdas vis tiek lieka baisus. Savivaldybė yra priėmusi sprendimą neprižiūrimus sklypus įtraukti į apleistų, nenaudojamų sklypų sąrašą. Tai labai efektyvu, nes tuomet žemės mokestis padidėja 10 kartų. Bet tai galioja tik kitos paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei ne. Taigi, šiuo atveju negalėjome šios sankcijos pritaikyti. Bandome tartis gražiuoju, norime tikėtis, kad kada nors čia tvarkos bus daugiau“, – susiklosčiusią situaciją mėgino paaiškinti Marijampolės sav. Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Regina Pakrosnevičienė.
Specialistei antrino ir Marijampolės sav. Administracijos direktorius Karolis Podolskis, kuris viliasi, kad gal būt pavyks įtikinti šių sklypų savininkus, jog privalu miesto teritorijoje tinkamai prižiūrėti savo valdas.
„Tikimės, jog ateityje ši teritorija bus panaudota tokiai veiklai, kuri bus miestelėnams naudinga ir čia šabakštyno nebeliks. Tačiau tai nereiškia, kad kol žemės ūkio paskirtis čia nepakeista, galima plotą apleisti ir jo netvarkyti. Gal būt mūsų pastabos turėjo įtakos, mat pastarosiomis dienomis čia lyg ir imtasi šiokių tokių veiksmų tvarkos link“, – viltingai svarstė savivaldybės administracijos vadovas.
Ir išties, prieš keliolika dienų apžėlusioje teritorijoje sudžeržgė pjūklai, ėmė sukiotis krūmynus ir ūgtelėjusius medelius verčiantis traktoriukas. Tačiau, lyginant su plotu ir jame vešinčia augmenija, pajėgos buvo pasitelktos akivaizdžiai per menkos. Čia plušantys viso labo trys darbininkai tikino, kad reikėtų kur kas galingesnės technikos kelmams rauti ir betono liekanoms likviduoti. Stebėjosi, kodėl savininkas to neįvertino, o savivaldybė užuot pagelbėjusi, tik baudomis grasina.
Tačiau į privačią teritoriją, juolab savininkui neprašant,savivaldybė negali siųsti darbuotis savo techniką. Taigi, darbai buvusių sodų teritorijoje judėjo labai lėtai ir ne itin efektyviai, kol galiausiai išvis sustojo. Vaizdelis mažai ką pasikeitė.Beje, savivaldybės atstovams ir žurnalistams apsilankius šioje teritorijoje, iškart savivaldybės tarnautojai sulaukė grasinimų, kad tuoj pat dingtų iš ten, kitaip šią teritoriją galės tvarkyti patys.
Vietos verslininkėlis kažkodėl sau leidžia visiems diktuoti savo sąlygas ir grasinti, užuot vieną kartą susivokęs, kad nepakanka įsigyti žemę –ją reikia ir prižiūrėti. Kadangi vietos savivaldos atstovai pasirodė esą bejėgiai prieš šį asmenį,teko atsakymų ieškoti aukštesnėse instancijose.
Žemės ūkio ministerijoje parekomendavo kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą. Tačiau šios tarnybos specialistai paaiškino, kad jie galėtų į minėtą situaciją sureaguoti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas vaismedžiuose ar vaiskrūmiuose pavojingos ligos židinys. Tuomet būtų likviduojami ligos pažeisti augalai. Ši tarnyba neužsiima apleistų sodų teritorijų kontrole, jos pagrindinė veiklos sfera– žemės ūkio pasėlių laukai.
Netvarkoma teritorija Marijampolėje susidomėjo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas patikino, kad žemės ūkio paskirties žemė turi būti naudojama pagal paskirtį ir atitinkamai prižiūrima. Jei to nėra, taikomos sankcijos ir baudos. Pažadėta, jog NŽT atliks patikrinimą vietoje. Nustačius nenaudojamos ir apleistos žemės faktą, žemės sklypų savininkams bus taikoma administracinė atsakomybė. LR Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 70 iki 140 eurų. Jei pažeidimai per nurodytą terminą būtų nepašalinti, tuomet bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 2 dalį siektų nuo 140 Eur iki 300 Eur. Be to, nustatytus pažeidimus sklypų savininkai privalės pašalinti.
Apie NŽT atliktą patikrinimą ir išvadas tarnybos darbuotojai pažadėjo informuoti, o rezultatai bus matomi, o gal ir ne…
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
- Pirmieji Marijampolės sodai virto privačiu šabakštynu.
- Sunki kova su apleista augmenija buvo patikėta trims darbininkams ir mažam traktoriukui.
- Štai taip dabar atrodo „sutvarkyta“ teritorija.
