Verslo kliūčių žemėlapis: Marijampolės apskritis – tarp patiriančių daugiausia kliūčių verslui

Marijampolės apskrities savivaldybių verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus: pagal sąlygas verslui šiame regione jau keleri metai iš eilės fiksuojama bene didžiausia stagnacija visoje šalyje. Ir nors patys verslininkai regioną pagal sąlygų palankumą verslui vertina visai neblogai, šalies kontekste 4 iš 5 apskrities savivaldybių atsiduria arčiau autsaiderių. Situacija kiek geresnė nebent Marijampolės rajone.

Suvalkijos rajonai pagal palankumą verslui visos šalies mastu išsirikiavo taip: Marijampolės r. užėmė 36 vietą ir atsidūrė 3 pozicijomis žemiau nei pernai, Kalvarijos r. savivaldybė pozicijas šiek tiek pagerino ir užėmė 46 vietą. Visos trys likusios Marijampolės apskrities savivaldybės išsirikiavo paskutinio dešimtuko pradžioje: Vilkaviškio r. – 50 vieta,  Kazlų rūdos r. – 51 vieta, o Šakių r. savivaldybei atiteko 52 vieta.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Pasienio regionai –  rizikos zonoje

 Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelis praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė GiedrėKubiliūnienė sako, kad tendencija, jog būtent pasienio regionai atsiduria padidintos rizikos zonoje, nėra nauja ir tęsiasi jau kelerius metus.

 „Jau tampa tradicija, kad su daugiausia kliūčių verslininkai susiduria pasienio savivaldybėse. Praėjusiais metais pagal kliūtis verslui „pirmavusios“ savivaldybės buvo labiau susikoncentravusios pasienyje su Rusija ir Baltarusija, ošiais metais prie jų prisijungė ir Šiaurės Lietuvos regionas. Marijampolės apskrityje šiemet reikšmingų šuolių ar kryčių neužfiksuota. Tačiau tai, kad situacija stabiliai prasta, taip pat kelia pagrįstą nerimą“, – sako G. Kubiliūnienė.

Tyrimo duomenimis, nors per metus dalyje Marijampolės apskrities savivaldybių mažėjo mažų ir vidutinių įmonių skaičius, bendros verslo nuotaikos išliko gana pozityvios.

„13 proc. apklaustų Marijampolės regiono verslininkų tvirtina, kad sąlygos kurti ir vykdyti verslą apskrityje lyginant su pernai metais pablogėjo, o štai pagerėjimą pastebi kiek daugiau – 17 proc. respondentų. Bendrai teigiamai situaciją vertina kas penktas regiono verslininkas. Tačiau matant, kad savivaldybių pozicijos reitinge kinta pakito gana nežymiai, galima daryti išvadą, kad verslininkai tiesiog prisitaikė prie esamos situacijos”, – teigia G. Kubiliūnienė.

Labiausiai slegia mokesčiai

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Šiaulių apskrities verslininkams – mokesčių našta. Taip tvirtina beveik 69 proc. apklaustųjų, o 41 proc. respondentų pagrindine kliūtimi įvardino kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.Tiesa, pasienyje įsikūrusios savivaldybės kaip rimtos grėsmės nemato konkurencijos augimo. Šį faktorių kaip galimą grėsmę vertina 27 proc. respondentų.

Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Marijampolės verslininkai įvardija emigraciją (34 proc.) bei gyventojų išsilavinimąir su tuo susijusią jų kvalifikaciją (24proc). Pagal šį rodiklį Marijampolės verslininkai visos šalies mastu visai nežymiai atsilieka tik nuo Telšių apskrities.

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Marijampolės apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 37 proc., ir darbo jėgos mokesčius – 27 proc.

Pasak G. Kubiliūnienės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.