Transporto sektoriaus žaidėjai perspėja, kad jei bus priimtas šiuo metu svarstomas Europos Sąjungos (ES) mobilumo paketas, visas sektorius bankrutuos, o jis sudaro reikšmingą šalies ekonomikos dalį. Šiuo metu tikimasi, kad sprendimas dėl paketo nuostatų bus atidėtas, iki pradės dirbti naujos sudėties Europos Parlamentas, nes diskusijoms skirtas laikas jau išseko, o „sveiko proto trūksta“.
Šią savaitę penkių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos – transporto ministrai Europos Parlamentui (EP) pasiūlė nepriimti skubotų sprendimų ir pratęsti diskusijas dėl palankesnių sąlygų Europos Sąjungos vežėjams. Ministrai laiške EP pirmininkui Antonio Tajani išreiškė susirūpinimą, kad dėl besibaigiančios EP kadencijos neliko laiko diskusijoms ir kompromisų dėl Mobilumo paketo paieškai. A. Tajani ir EP politinių grupių pirmininkams adresuotame laiške išdėstyti neigiami Mobilumo paketo pasiūlymo aspektai kelių transporto sektoriui, pramonei ir ekonomikai bei prašoma atidėti šio projekto svarstymus.
„Mes negalime sutikti su dabartinėmis Mobilumo paketo nuostatomis, kurios skaldo visą Europos transporto sektorių, užkerta kelią laisvam prekių ir krovinių judėjimui“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Ketvirtadienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento politinių grupių pirmininkų sueigos posėdyje taip pat svarstyti tolesni žingsniai dėl ES mobilumo paketo priėmimo.
Bankrutuos visas sektorius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vicepirmininkas Erlandas Mikėnas dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad visos nuostatos, kurias transporto sektoriui siūlo senosios ES šalys narės, kelia didžiulį susirūpinimą. „Jau keletą metų vargstame, nes tos nuostatos niekaip nesutampa su ES transporto sektoriaus sąlygomis, kurias numatėme stodami į ES, – laisvu prekių ir paslaugų judėjimu. Bet koks judėjimo ribojimas yra bandymas teisėtai neutralizuoti mūsų vykdomą veiklą ES“, – teigė jis.
Labiausiai Lietuva ir kitos Rytų Europos valstybės nepritaria EP Transporto komiteto nuostatai, pagal kurią vilkikai, gabenantys krovinius į kitas ES šalis, nuolat turėtų būti grąžinami į savo registracijos šalį. Pagal šį siūlymą, vežėjai kas keturias savaites turėtų pakrauti arba iškrauti vilkikus toje šalyje, kurioje jie yra registruoti.
„Lietuvai nuostata dėl vilkikų grąžinimo į savo registracijos šalį yra skaudžiausia, nes mums yra toliausiai atvažiuoti į ES vidurį“, – pabrėžė E. Mikėnas.
Jo teigimu, krovinių, kuriuos reikia gabenti į Baltijos šalis, ir dabar trūksta. Kad nereikėtų vilkikų iš kitų ES šalių grąžinti į Lietuvą tuščių, jie yra paliekami Vakarų Europos šalyse – įmonės ten išsinuomoja aikšteles, turi nedidelius viešbučius, kuriuose apgyvendina darbuotojus.
„Vilkikų grąžinimas yra visiška nesąmonė, kadangi krovinių nėra. Jei būtų priimtas toks siūlymas, mes tuščius vilkikus turėtume parvaryti tik tam, kad užsidėtume pliusą. Ir tada visos įmonės šimtu procentų bankrutuotų. Be to, problemų turėtų ne tik transporto įmonės, bet ir Lietuvos biudžetas. Transporto sektorius sudaro 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų kelių transportas – 6–7 proc. BVP. Įsivaizduokime, kiek darbuotojų tai paveiktų. Galiausiai pasekmes pajustų ir su transporto sektoriumi susijusios šakos: autoservisai, vilkikų pardavėjai, puspriekabių pardavėjai ir t. t.“, – perspėjo pašnekovas.
Senosios ES šalys susimokė
E.Mikėno teigimu, senųjų valstybių motyvas siūlyti tokias nuostatas labai aiškus – jos esą nori, kad kitų ES šalių vežėjai savo buveines registruotų ir mokesčius mokėtų tose Vakarų šalyse. Anot jo, dėl Mobilumo paketo grėsmės jau daug Lietuvos įmonių įsiregistravo kitose šalyse: Olandijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, vežėjai užsienyje atidaro savo filialus.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius taip pat iš labiausiai nerimą keliančių nuostatų išskyrė vilkikų grąžinimą į savo šalį, kuris esą nė kiek nepagerins vairuotojų darbo sąlygų. „Tai yra visiškai – 150 proc. – nepriimtinas dalykas, nes jis neturi nieko bendra su socialiniais klausimais, kurie yra deklaruojami. Kodėl vairuotojai turėtų geriau gyventi, daugiau uždirbti, jei jie kas 4 savaites vilkiką grąžintų į Lietuvą?“ – klausė pašnekovas.
Anot jo, įmonių sąnaudoms augant, galimybės vežėjams mokėti didesnį atlyginimą tik sumažės.
Be viso to, E. Mikėno pastebėjimu, ši nuostata niekaip nesutampa ir su ekologiniais reikalavimais, kurie reikalingi siekiant švarios aplinkos.
Taip pat, anot E. Mikėno, vežėjus labai baugina reikalavimas neleisti vairuotojams nakvoti vilkikuose, kai jie sustoja kitose šalyse. „Noras lyg ir sveikas, bet žinant, kad Europoje vilkikams nėra saugomų aikštelių kartu su viešbučiais, toks reikalavimas – tragedija. Vairuotojai turi nesaugomose aikštelėse palikti vilkikus ir važiuoti į viešbučius. Draudikai atsisako drausti taip paliekamus, visiškai nesaugomus krovinius“, – pasakojo pašnekovas.
Praėjusį mėnesį prieš nepalankias vežėjams nuostatas Briuselyje protestavo apie 600 vežėjų iš Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos.
Tikimasi daugiau laiko
M. Atroškevičiaus vertinimu, nė nereikėtų išskirti kurios nors vienos Mobilumo paketo nuostatos – jo įsitikinimu, visas paketas neparengtas ir per svarstymo metus „išsigimė“. „Šiandien idealiausia būtų pradėti nuo nulio. Bet tam, kad tai įvyktų, ir yra labai svarbus valstybinių institucijų palaikymas“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, laiko svarstyti nuostatas liko nedaug – vos du mėnesiai, t. y. keturios dabartinės kadencijos EP plenarinės sesijos. „Nebėra laiko diskusijoms ir argumentams. Todėl siekiama, kad sprendimas būtų atidėtas“, – sakė M. Atroškevičius.
Tikimasi, kad Mobilumo paketą svarstys naujos sudėties EP. Transporto sektoriaus žaidėjai nepraranda vilties, kad galiausiai bus priimtas protingas sprendimas. „Aš visada sakau, kad sveikas protas turi nugalėti“, – tvirtino E. Mikėnas.
Kas atsitiks – galime tik pranašauti. Kelių transporto sektorius gali šiek tiek sumažėti, tačiau tarptautinis krovinių gabenimas tikrai išliks, o tuo pačiu liks reikės ir didelių automobilių, paskirstančių didelį siuntinį po šalies teritoriją. Krovinio gabenimas nesusideda tik iš vienos transporto priemonės, dažnai taikomi ir multimodaliniai pervežimai, į kuriuos įeina ir lėktuvai, ir laivai, ir kelių transportas.
Lina MRAZAUSKAITĖ
„Lietuvos žinios“
