„Via Baltica“ magistralė vietos gyventojams „pakišo kiaulę“

Praėjusių metų rudenį buvo iškilmingai švenčiamos „Via Baltica“ magistralės ruožo tarp Kauno ir Marijampolės pabaigtuvės. Dviejų atkarpų, bendrai sudarančių apie 24 km, rekonstrukcijos darbai kainavo daugiau kaip 150 mln. eurų. Magistralė buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų, statomi viadukai, įrengiamos skirtingų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai vietiniam transportui, tvarkoma vandens nuotekų sistema. Visus darbus, kurie buvo pradėti 2017 m. rugpjūtį, planuota atlikti per 9 mėnesius. Tačiau procesas užsitęsė. Terminų nesilaikymas grėsė didžiulėmis piniginėmis sankcijomis, tad kai kuriuos darbus kelininkams teko forsuoti. Skubotų darbų rezultatai pasirodė jau po pirmosios žiemos – jungiamųjų kelių, skirtų vietos transportui ir žemės ūkio technikai, asfalto danga ėmė trūkinėti, kelkraščiai trupėti, šlaitai slinkti, o vandens nuotekų sistema pelkėti, nes tinkamai nefunkcionuoja. Atliktiems darbams numatytas 7 metų garantinis terminas. Už jų kokybę atsakingi rangovai, tad defektus privalės taisyti ir tai daryti savomis lėšomis. Tačiau kas bus po 7–erių metų?

Apie tai, kad įvairios automagistralės bėdos pradės netrukus lįsti, atvirai kalbėjo ir patys rangovai dar vykstant rekonstrukcijos darbams. Nemažai kritikos kelininkai pažėrė projektuotojams, nes teorija ir popieriniai brėžiniai, anot jų, prasilenkė su praktika, teko kai ką koreguoti, keisti darbų eigoje. Tačiau ne be nuodėmės ir patys kelininkai, nes kai kuriems akivaizdžiai trūko kvalifikacijos ir šio darbo patirties, tad buvo daromos neleistinos klaidos, kurias teko paskubomis taisyti, nes spaudė terminai.

Jau nuo pat šio projekto pradžios projektuotojai sulaukė nemažai vietos gyventojų ir specialistų pastabų ir perspėjimų, kad neįsigilino į kaimo vietovių specifiką, nenumatė galimybių, kaip judės žemės ūkio technika, kaip jai reikės patekti į dirbamus laukus, gabenti į perdirbimo įmones produkciją. Nepagalvota buvo ir apie tai, kaip reikės vietos gyventojams nukakti kitapus „Via Baltica“ kelio, perginti gyvulius, pravažiuoti su technika. Pirminiame plane prie gyvenviečių bei sodybų pasigesta garso apsaugos sienelių, nebuvo gyventojams numatytos kompensacijos už sunaikintus želdinius. Nors projekto rengėjams buvo įvardyta nemažai trūkumų, buvo atsižvelgta tik į kai kuriuos.

Vieša paslaptimi tapo ir tai, jog valstybė iš žmonių žemę kelio plėtrai atėmė pusvelčiui, didesnius plotus nei buvo planuota, dėl to ne vieną bylą valstybė pralaimėjo teismuose, o dėl vykdomų teismų procedūrų nusitęsė kelio darbai. Apie vietos gyventojų ir verslininkų nesutarimus su „Via Baltica“ rangovais, apie su tikrove prasilenkiančius sprendimus, darbų kokybę, įstatymų pažeidimus bei kitas įvairias problemas ne kartą buvo rašoma spaudoje, prognozuojama, kad kai kurios šimtus milijonų kainavusio „Via Baltica“ ruožo projektavimo ir tiesimo darbų spragos išlįs netolimoje ateityje. Apie tai buvo įspėtas ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis kai pernai rugpjūčio mėnesį atvyko apžiūrėti „Via Baltica“ magistralėje vykdomų darbų, kuriuos rugsėjį buvo planuojama baigti. Deja, problemiškiausiose kelio atkarpose ministras tąkart neapsilankė.

Beje, kai prieš 20 metų buvo nutiestos pirmosios „Via Baltica“ juostos, netrukus paaiškėjo, kad projektuotojai klaidingai paskaičiavo būsimus automobilių srautus, tad gana greitai asfalto danga nuo per didelės apkrovos susibangavo, ją ne kartą teko taisyti, kloti iš naujo. Be to, ekspertai nustatė, kad „Via Baltica“ asfalto danga apskritai buvo paklota per plona, nei turėtų būti.

Šįkart grandioziniams „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbams atlikti buvo numatytas akivaizdžiai per trumpas terminas, neįvertintos galimos rizikos, nenumatytos gamtinės bei techninės kliūtys. Darbai buvo atliekami labai skubotai, matyt, labiau orientuojantis į spaudžiančius terminus, nei kokybę.

2017 m. ruduo buvo itin lietingas, tad kelininkams darbo sąlygos tapo itin sudėtingos ir sunkios, teko procesą ankščiau laiko stabdyti ir atidėti pavasariui. 2018 –ieji kelininkams buvo gerokai palankesni, tačiau reikėjo skubėti padaryti rudenį neatliktus darbus ir tais metais numatytuosius. Žinoma, neišvengta klaidų. Kai kurias skubėta taisyti, kai kurias slėpti. Specialistai badė pirštais, įspėdami apie kelkraščių šlaitų netinkamą įrengimą, vandens nuotekų sistemos esamas ir būsimas bėdas, vietos transportui ir žemės ūkio technikos judėjimui skirtiems įvažiuojamiesiems keliams dedamus prastus pagrindus. Deja, į šias pastabas nebuvo tinkamai sureaguota. Reikėjo skubėti priduoti objektą ir susižerti milijonus.

2018 m. lapkričio 27 d. vyko iškilmingos „Via Baltica“ kelio ruožo tarp Kauno ir Marijampolės pabaigtuvės. Dalyvavo daug iškilių svečių, ministerijų atstovų. Buvo giriami kelio projektuotojai ir rangovai. Magistralinio kelio rekonstravimo specialiojo plano sprendinius rengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliotas UAB „Kelprojektas“. Rekonstrukcijos darbus atliko jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudarė Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė „Fegda“, UAB „Hidrostatyba“, AB „Kauno tiltai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Alkesta“ bei visas būrys subrangovų iš Lietuvos ir užsienio.

Buvo džiaugiamasi, kad magistralė tapo saugesnė ir ja bus galima skrieti net 130 km/val. greičiu, pagrės tarptautinis susisiekimo, krovinių gabenimo, lengvojo transporto judėjimo sąlygos. Taip. Pagrindinis kelias galima teigti pateisino lūkesčius, juo važiuodami vairuotojai džiaugiasi. Nors ir dabar jame nestinga autoįvykių.

Deja, vietos gyventojams „Via Baltica“ pakišo ne vieną kiaulę. Jiems skirti įvažiuojamieji keliai įrengti nekokybiškai – jau po pirmos žiemos asfalto danga sueižėjo, suskilinėjo, nuo menkiausio lietaus byra kelkraščių šlaitai, pakelių grioviuose telkšo vanduo, nes prastai veikia nutekėjimo sistema. Ūkininkai piktinasi, kad kelininkai sugadino ne tik melioraciją, bet ir netinkamai suformavo pakelių nuolydžius, tad laukuose, tarsi uždarose voniose, dabar telkiasi vanduo.

Vietiniai gyventojai keiksnoja, jog labai sudėtinga, nepatogi ir net pavojinga žiedų, sankryžų, viadukų sistema, ypač sunku važiuoti žiemos laikotarpiu kai slidu. Ūkininkai tikina, kad su galinga technika ypač nelengva išlaviruoti. Gal būt tai viena iš priežasčių, kad į čia esančius kaimus dabar neužsuka ir dideli tarpmiestiniai autobusai, tad gyventojai prarado galimybę nukakti į Kauną ar kitus miestus. Iš Marijampolės į Kauną autobusai nesustodami praskrieja „Via Baltica“ magistrale. Laimei, viena atitvertos magistralės puse bent jau važiuoja vietinio susisiekimo viešasis transportas, kitoje „Via Baltica“ pusėje gyventojai palikti be jokios galimybės naudotis viešuoju transportu ir net mokykliniai autobusiukai čia neužsuka. Pagalbos tarnybos ar kas iš svetur atvykę dažnai paklysta ieškodami kaip patekti į vieną ar kitą gyvenvietę.

Kai kurias šias problemas išspręs laikas, žmonės apsipras, bet kitas turės spręsti atitinkamos tarnybos. Apie įvažiuojamųjų kelių defektus buvo informuota Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Susisiekimo ministerija atsakymo neatsiuntė, o LAKD į klausimus dėl ko galėjo kilti šios problemos, kaip bus jos sprendžiamos, kokios perspektyvos ateičiai, kai rangovai jau nebebus atsakingi už savo nekokybiškai atliktus darbus, ar nustačius pažeidimus yra numatomos baudos, atsiuntė labai lakonišką atsakymą:

„Šiems atliktiems darbams taikomas 7 metų garantinis terminas. LAKD įvertins situaciją, nustatys defektų apimtis objekte ir kreipsis į rangovus dėl jų ištaisymo. Rangovas defektus turės ištaisyti savo lėšomis“.

Milda Kudirkaitė

Nuotraukose:

  1. Jau po pirmosios žiemos įvažiuojamųjų kelių, skirtų vietos transportui ir žemės ūkio technikai, danga ėmė skilinėti.
  2. Atsirado plyšiai ir kelkraščiuose
  3. Pakelėse nuolat telkšo vanduo, nes tinkamai neveikia nuotekų sistema
  4. „Via Baltica“ magistralės rekonstruotas ruožas tarp Kauno ir Marijampolės buvo iškilmingai atidarytas 2018 m. lapkričio 27 d. – pagaliau įvyko tris kart atidėliotos pabaigtuvės.
  5. Įvažiuojamieji keliai buvo „paįvairinti“ įmantriais žiedais, įvairaus lygio sankryžomis, viadukais, kuriuose ne vienas paklysta, o ypač juose sudėtinga stambiai žemės ūkio technikai
  6. „Via Baltica“ tapo patogi tarptautiniam transportui, vykstantiems į šalies didmiesčius, tačiau vietos gyventojams greitkelis sukėlė nemažai nepatogumų

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas