Naujaisiais, kovo 16 d. Bloomberg professional terminale paskelbtais duomenimis, Lietuvos darbo sąnaudų indeksas buvo didžiausias iš visų Baltijos šalių – 8,3 proc. Tai reiškia, jog vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo daugiau negu 8,0 proc.
Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Estija (8,2 proc.), mažiausias Darbo sąnaudų indeksas Baltijos šalyse fiksuotas Latvijoje (7,2 proc.). Visos ES Darbo sąnaudų indeksas buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,5 proc.
Darbo sąnaudų indeksas kasmet yra skaičiuojamas kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, pagal kurias išvedamas bendras vidurkis ir valstybės lyginamos tarpusavyje. Tai santykinis rodiklis, kuris išreiškia vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytį per pasirinktą laikotarpį. Darbo sąnaudos apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines visas darbdavio išlaidas, atsirandančias samdant darbuotojus, t. y. bruto darbo užmokestis, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos, socialinės įmokos ir išmokos.
Darbo sąnaudų kitimo tendencijos aktualios tiek verslininkams, tiek darbuotojams, tiek valdžios atstovams. Didėjančios sąnaudos verslui kelia papildomas rizikas, kurių nesuvaldymas konkurencinėje rinkoje gali lemti ypač dideles problemas. Vis dėlto nedidėjantis, nekonkurencingas atlyginimas vargu ar išlaikys aukštą kompetenciją turinčius, lojalius darbuotojus, pritrauks potencialių kandidatų.Taipogi bet koks valdžios atstovų sprendimas darbo ir socialinės apsaugos klausimais gali daryti vienokią ar kitokią įtaką.
„Manau, kad darbo sąnaudų augimą Lietuvoje per šiuos metus ypač paskatino paslaugų sektoriaus proveržis. Jame apie 70 proc. darbo sąnaudų sudaro atlyginimai. Tokiam šuoliui įtakos taip pat turėjo darbo užmokesčio didinimas prekybos sferoje. Pramonėje šie pokyčiai jau įvykę anksčiau. Be to, bent vieną ar du augimo procentus nulėmė dalies verslo išėjimas iš šešėlio“, – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.
Pasak B. Žemaičio, priešingai nei ES, kur šie rodikliai yra sveikos ekonomikos požymis, Lietuvoje infliaciją dukart lenkiantis atlyginimų augimas nėra sveikas rodiklis, ypač kai darbo našumas tiek nekyla. „Darbo sąnaudų augimas yra iššūkis verslui ir pavojus jo konkurencingumui. Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą“, – sako B. Žemaitis.
Pramonėje iš visų Baltijos šalių didžiausias Darbo sąnaudų indeksas fiksuotas Latvijoje, o mažiausias Estijoje. Lietuva užėmė tarpinę poziciją. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonėje vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu padidėjo 7,9 proc., Latvijoje 8,6 proc., o Estijoje 5,0 proc. Pramonės sektoriuje visos ES šis vidurkis buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,3 proc.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame veikia Bloomberg professional terminalas, profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, ,,didesnis Darbo sąnaudų indekso augimo fiksavimas rodo didėjančią naštą verslui dėl darbo vietų brangimo ir šį rodiklį galima būtų vertinti sugretinus su infliacijos ar produktyvumo rodikliais. Infliacijos rodiklis Lietuvoje, remiantis Bloomberg duomenimis (3,8 proc.), taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos. Apibendrinant, tokia situacija rodo gan sparčiai brangstančios darbo vietos išlaikymo tendencijas, kurios turėtų būti sietinos ir su augančiu produktyvumu.‘‘
