Viešųjų pirkimų įstatymas. Ką jis apibrėžia?

Viešųjų pirkimų įstatymas yra reguliariai keičiamas, papildomas. Taip stengiamasi, kad viešieji pirkimai būtų organizuojami ne tik tvarkingai ir legitymiai, tačiau ir tuo greičiau, taupant tiek konkursą rengiančios, tiek laimėti pretenduojančios įmonės įmonės laiką.

Kintančio įstatymo niuansai

2017-ais metais, liepos 1 dieną buvo priimtos korekcijos dėl viešųjų pirkimų konkurso organizavimo tvarkos.  Korekcijos buvo atliekamos remiantis dviem pagrindiniais įstatymais:

Klasikinio sektoriaus organizacijos įstatymų korekcijos.

Perkančiųjų subjektų įstatymo korekcijos (orientuota į organizacijas: vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų  įstatymą).

Aptarsime svarbiausius pasikeitimus, tačiau norime informuoti, kad apskritai įstatymas kinta, tad ir tos organizacijos, kurios skelbia konkursus, ir tos, kurios pretenduoja į juos – turi sekti atsinaujinančią info. Kitu atveju konkursas nebus viešinamas arba nebus galimybės jame dalyvauti, tad šiuo atveju smulkmenos yra ypač svarbios.

Mažiausios vertės pirkimų korekcijos

Pakoreguotas viešųjų pirkimų statymas nustato šias korekcijas, kurios yra susijusios su mažiausia pirkimų verte:

Sukurtos specialios mažos vertės pirkimų taisyklės, kurios yra skelbiamos internete viešai. Taigi, nuo šiol taisykles rengia ne organizacijos kiekviena pagal savo poreikius, tačiau reikia remtis specialiai kurtomis rekomendacijomis.

Konkursai, kurių vertė siekia iki 10 000 eurų – laikomi smulkiais, tad apie jų pirkimus organizacijos neprivalo skelbti viešai.

Smulkieji pirkimai yra vykdomi pagal kiekvienos organizacijos pačios nusistatytas taisykles.

Interesų konflikto sąlygos

Taip pat stengiamasi supaprastinti pirkimus tiek verslininkams, tiek organizacijoms, kurios skelbia konkursus. Organizuojamos taisyklės, kurios padeda išvengti interesų konfliktų. VPT kartu su Vyriausiosios tarnybos etikos komisija turi pasirašyti deklaraciją, kurios metu taip pat pasižadama dėl konfidencialumo.

Specialus pasirengimas pirkimui

Įstatymo korekcijos apibrėžia, kad nuo šiol nebėra privaloma iš anksto skelbti specifinių projektų, kaip kad būdavo daroma anksčiau.

Suvestinėse turi būti pateikiami visi pirkimai. Tiesa, ne tik didesni, tačiau ir smulkūs, kurie siekia iki 10 000 eurų.

Įstatymas suteikia galimybę konsultuotis su rinka. Taip stengiamasi pasiekti tiksliausią mokestį už konkrečias paslaugas.

Taip pat suteikiama galimybė naudotis ir viešųjų pirkimų veiklos paslaugomis, kurios prieinamos visiems konkursų dalyviams.

Viešųjų pirkimų komisijos įtaka

Supaprastinus pirkimus (tačiau ne tuos, kurie yra mažos vertės) nuo šiol galės atlikti tik specialiai surengta pirkimo komisija. Greta jai gali padėti pirkimus atlikti pirkimo organizatorius. Taip pat stebėtojo teisėmis galima kviestis ir savivaldybių bei kitų valstybinių organizacijų įstaigų vadovus, kurie atlieka prižiūrėtojo vaidmenį.

Tiekėjų kvalifikacijos niuansai

Taip pat nustatomi konkretūs tiekėjams būtini kvalifikacijos laipsniai, kuriuos apibrėžia VPT nuostatai.

Vertinimui, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, taip pat yra naudojamas Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBPD). Tiesa, jis nėra aktualus tokiu atveju, kai vertinami mažos vertės pirkimai.

Vis griežčiau apibrėžiami įstatymai, kurie nusako, kuriais atvejais būtina pašalinti tiekėją iš konkurso. Šiuo atveju šalinimas vyksta tuomet, jeigu:  asmuo yra įtrauktas į nepatikimų žmonių sąrašą; jeigu konkurso metu jis pateikė melagingą arba iškreiptą informaciją; jeigu jo pateikta info iškreipia rinką ir tuo pačiu pakoreguoja konkurentų sprendimą dėl dalyvavimo konkurse; ir kitos sąlygos, kurios plačiai aptariamos įstatymo nuostatose.

Konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimas

Galiausiai, nemažai korekcijų yra pateikiama punktuose, kurie yra susiję su pasiūlymų vertinimais. Būtent šis etapas dažnai vadinamas vienu svarbiausiu ir galinčiu nulemti pasirenkamą įmonę, tad natūralu, kad stengiamasi gauti kuo daugiau skaidrumo.

Pasiūlymo vertinimo metu nuolatos galima tikslinti tam tikrus etapus, jeigu visoms šalims jie yra aiškūs ir visi sutinka su tam tikromis korekcijomis, kurios tik supaprastina ir sukonkretina sutarties sudarymą. Taip pat sutarties vertinimo metu įvedamos dvi naujos sąvokos, kurios padeda paprasčiau analizuoti konkrečius pasiūlymus: Nepriimtino pasiūlymo ir Netinkamo pasiūlymo.

Galiausiai, priimant pasiūlymus dažniausiai apsvarstomi trys pagrindiniai kriterijai:

  1.       Kainos ribos.
  2.       Sąnaudos, kurios aktualios.
  3.       Kokybės santykis, kuris vertinamas palyginus kainą bei sąnaudas.

Kintant įstatymams gali atsirasti ir daugiau korekcijų, tad būtinai sekti atnaujinimus.

Naudingos nuorodos:

Naujasis viešųjų pirkimų įstatymas – https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-liepos-1-dienos-naujas-viesuju-pirkimu-reglamentavimas

Skelbiami pirkimai – https://pirkimai365.lt/

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE