Vietos bendruomenė sukilo prieš švedų įmonę

Nežinia, kas labiau traukia užsienio investitorius į Lietuvą – palankios verslo sąlygos, pigi darbo jėga ar galimybė čia daryti ką nori. Šalies valdininkija pataikauja ir nuolaidžiauja tiems, kas tik sugalvoja iš svetur atvykę čia daryti verslą. Deja, visa, kas pagaminama dažniausiai iškeliauja svetur, o mums lieka tik gamybinės atliekos ir užteršta aplinka. Tačiau vietos bendruomenės vis dažniau išdrįsta susigrumti su užsienio verslininkais ir jų pareikalauti, kad nenuodytų kiaulininkystės kompleksų smarve, neskandintų srutose, neuždusintų gamyklų kaminų dūmais. Kazlų Rūdos miestelio gyventojai pakilo į kovą su čia įsikūrusiu gigantu – švedų verslo įmone „IKEA Industry Lietuva“.   

Bendruomenė pakilo į kovą

Pastarųjų savaičių Kazlų Rūdos gyventojų bruzdesys prieš IKEA kilo nuo vienos moters įrašo FB dėl nepakeliamos smarvės mieste. Gyventojų diskusija socialiniame tinkle dėl IKEA skleidžiamos taršos paskatino konkrečioms veikloms bendruomenės vadovus ir pačią bendruomenę.

„Kazlų Rūdoje veikiančios švedų kapitalo įmonės „IKEA Industry Lietuva“ (IIL) medienos drožlių plokščių ir baldų gamykla deklaruoja besilaikanti aukščiausių aplinkos apsaugos reikalavimų, tačiau tokie teiginiai neįtikina miesto gyventojų. Mus gąsdina faktas, kad savivaldybės gyventojų sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis rodikliai yra vieni aukščiausių šalyje. Nuo 2001 m. iki 2013 m. sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis skaičius išaugo dramatiškai – nuo 3 506 iki 33 714 / 100 tūkst. gyventojų. Norime žinoti realią taršos situaciją mieste. Todėl manome, kad būtų tikslinga čia įrengti stacionarią oro taršos matavimo stotį, kurios duomenys nuolat būtų matomi tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek gyventojams. Kelerius metus ši bendrovei „Ikea Industry Lietuva“ siūloma idėja nesulaukė jos atstovų palaikymo, tačiau tikimės, kad situaciją įmanoma pakeisti“, – viliasi Kazlų Rūdos seniūnaičių sueigos pirmininkas M. Žitkus. Jis drauge su Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybos nariu Mantu Varaška iniciavo vietos bendruomenės susitikimą su IIL atstovais.

Rugsėjo 13 d. vykusiame susitikime dalyvavo virš 30 Kazlų Rūdos gyventojų, IKEA atstovavo Emilija Jelisejevienė bei įmonės direktorė Inga Urbonavičiūtė. Čia buvo gana įtemtų ir karštų diskusijų. Švedų įmonei buvo pateikti siūlymai, kurie prisidėtų prie taršos mieste mažinimo. Tarp jų – pagrindinio įmonės kamino aukštinimas, teršalų filtrų atnaujinimas, mobilios (vilkikų) taršos nukreipimas nuo miesto. IKEA vadovybei buvo pateikti ir kiti aplinkosaugos sąlygas (TIPK) atitinkantys raginimai.

Su IIL sutarta, kad diskusijos metu iškeltos pozicijos bus formalizuotos ir imtasi atitinkamų išvadų bei veiksmų.

Derinamos problemų sprendimo pozicijos

  1. Žitkaus teigimu, su IKEA po vykusio susitikimo buvo suderintos tam tikros pozicijos.

Dėl nuolatinės taršos matavimo stoties bendruomenės pozicija tokia: jeigu IKEA nori parodyti, kad tarša yra valdoma ir neviršija teisės aktų nustatytų normų turėtų pastatyti taršos matavimo stotelę ar prisidėti prie jos įrengimo.

IIL pozicija: „IIL vykdo reikalavimus keliamus ūkio subjekto monitoringui ir ji yra prižiūrima kontroliuojančių valstybinių institucijų pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Jeigu bendruomenė pageidaus taršos matavimo stoties, IIL neprieštaraus“. Šiuo klausimu bendruomenės atstovai nutarė kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą bei oficialiai į IKEA, kad ši prisidėtų prie taršos stotelės finansavimo ir tai taptų vienu iš įmonės prioritetų.

Bendruomenės reikalavimas dėl taršos išmetimo įrenginių paaukštinimo iki 70 m, anot M. Žitkaus, iškeltas todėl, kad tai yra pagrindinis, klasikinis taršos koncentracijos mažinimo būdas. Jis buvo ir tebėra naudojamas visuose taršiuose objektuose. Be to, šis reikalavimas numatytas IKEA TIPK ir nesusijęs su jos planais dėl biokuro katilinės plėtros.

IIL pozicija: „Remiantis ekspertų išvadomis, kamino aukštinimas tiesiog nulems, kad diskomfortą mažiau jaus arčiau IIL gamyklos gyvenanti bendruomenė, o pradės jausti toliau nuo gamyklos gyvenanti bendruomenė. Todėl svarstomi kiti technologiniai sprendimai, iš esmės sprendžiantys komforto klausimą visai bendruomenei“.

Tačiau bendruomenė numato principingai laikytis taršos išmetimo įrenginių aukštinimo reikalavimo, ir siekti, jog tai būtų padaryta per vienerius metus, kitaip ketina kelti įmonės teisinės atsakomybės klausimą pagal TIPK sąlygas.

Dar vienas bendruomenės keliamas klausimas – ar tinkamai veikia IIL teršalų filtrai. Yra nuogąstavimų, jog filtrai neveikia kaip turėtų, yra išjungiami poilsio dienomis. Stinga įrodymų, jog IKEA tikrai naudoja naujausios kokybės filtrus kietosioms dalelėms, dujoms filtruoti.

IIL šiuo klausimu tikina, kad įmonėje naudojami pažangiausi išmetamų dujų filtravimo būdai ir jie veikia nuolat.

Bendruomenė ketina raginti IKEA savame internetiniame tinklapyje aiškiai skelbti filtrų veiklos ir keitimo faktus.

Dėl aplinkkelio, kuriuo galėtų judėti su IKEA įmone susiję krovininiai automobiliai, bendruomenė diskutuoja jau ne vienerius metus.

„Tai yra prieš 8 metus pradėto ir įvertinus visas „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ susisiekimo aplinkas, būtinas projektas. Dėl kelio dangos netinkamumo sunkiasvoriam eismui, vienintelis realus eismo koridorius į ar iš IKEA yra Kazlų Rūdos – Ąžuolų Būdos kelias. 200 –250 krovininių automobilių dienos eismas per visą miestą į IKEA šiaurinius vartus yra kategoriškai nepriimtinas. Jis žalingas ne tik dėl taršos, bet ir dėl susidarančių kamščių, eismo saugumo, miesto gatvių dangos gadinimo. Aplinkkeliui skyrus bent 10 proc. lėšų iš IKEA, aplinkkeliui Susisiekimo ministerija teiktų pirmenybę – tai numatyta ministerijos ilgalaikėse nuostatose“, – teigia M. Žitkus.

IIL pozicija: „Aplinkkelio klausimas buvo išspręstas šių metų žiemą. IIL sumokami mokesčiai sudaro apie 10 proc. viso Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto, tad ji netiesiogiai tokia dalimi prisideda prie kiekvieno savivaldybės įgyvendinamo projekto. Grupės politika nenumato tolimosios infrastruktūros finansavimo. IIL bendruomenės komfortui didinti įrengė transporto bendrovėms sunkvežimių aikštelę, organizavo sunkvežimių srautus, kartu su baldų gamyklos plėtra planuoja perkurti artimąją infrastruktūrą, t. y. sutvarkyti šalia gamyklos esančią žiedinę sankryžą“.

Vis tik bendruomenė žada kelti šį klausimą aukščiausiu IKEA lygiu, raginant dėl jo susitikti IKEA valdybą. IKEA nesutinkant niekaip prisidėti prie aplinkkelio statybos ir neradus galimybių jo finansuoti, bus reikalaujama riboti sunkiasvorio transporto eismą per miesto gatves.

Taršos stebėsenos ir prevencijos darbo grupė nevykdė įsipareigojimų

Šios diskusijos metu paaiškėjo, kad IKEA linkusi bendradarbiauti su visuomene tik per 2009 m.  mero potvarkiu įkurtą grupę. IKEA citata iš vieno jų spaudos pranešimo: „Norint užtikrinti visapusį bendravimą ir įsiliejimą į vietos bendruomenę, 2009 metais buvo sukurta speciali darbo grupė. Jos nariai dalijasi aktualia informacija, sprendžia kylančias problemas ir rūpinasi bendruomenės gerove. Darbo grupę sudaro Kazlų Rūdos meras, savivaldybės darbuotojai, vietinių gydymo įstaigų vadovai, gyventojų atstovai bei įmonės darbuotojai.“

Į klausimą apie šią darbo grupę ir jos veiklą Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius bendruomenės nariams atsiuntė tokį atsakymą: „2009 11 12 mero potvarkiu Nr. MV–98 buvo sudaryta „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedspan girių bizonas“ taršos stebėsenos ir prevencijos darbo grupė. Darbo grupės vadovu paskirtas VšĮ Kazlų Rūdos ligoninės direktorius Rolandas Vosylius. Šį potvarkį pasirašė tuometinis Savivaldybės meras A. Ališauskas. 2014 02 24 mero potvarkiu Nr. MV– 8 buvo koreguotas anksčiau minėtos darbo grupės pavadinimas bei keista darbo grupės narių sudėtis. Šiuo metu darbo grupės „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „IKEA Industry Lietuva“ taršos stebėsenos ir prevencijos darbo grupės“ nariai yra: J. Vitukynas, Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas-ekologas, Česlovas Andriušis, visuomenės atstovas, Vytautas Kanevičius, Kazlų Rūdos savivaldybės meras, Vilija Kazlienė, Tarybos narė, Aidas Vaišnora, Tarybos narys, bei UAB „IKEA Industry Lietuva“ atstovai Nerijus Ambrazas, Emilija Jelisejevienė, Karolis Raulinaitis. Darbo grupės vadovas liko tas pats – Rolandas Vosylius. Šį potvarkį pasirašiau aš, V. Kanevičius, Kazlų Rūdos savivaldybės meras. Dėl detalesnės informacijos apie šios darbo grupės veiklą, vykusius posėdžius, priimtus sprendimus būtų tikslinga kalbėtis su jos vadovu R. Vosyliumi“. Deja, apie tai pakalbėti su šios darbo grupės vadovu taip ir nepavyko, o bendruomenės atstovai tikino, kad ši darbo grupė veikė tik formaliai, susitikimai nebuvo protokoluojami, veikla nebuvo viešinama.

Pastaruoju metu gyventojų nesitaikstymas su oro tarša mieste jau ėmė duoti pirmuosius rezultatus. Pasak M. Žitkaus, pagaliau sukrutėjo ir vietos valdininkai. Savivaldybės administracija paskelbė interneto svetainės nuorodą, kurioje galima rasti oro taršos matavimo rezultatus Kazlų Rūdoje. Valdininkų teigimu, tyrimai buvo nuolat vykdomi, tačiau visuomenei kažkodėl nebuvo pateikiami.

Pasiekti pirmieji rezultatai

„Pavyko išsiaiškinti, kad miesto aplinkos oro monitoringas pagal atitinkamų specialistų parengtą programą, suderintą su Aplinkos ministerija, savivaldybės administracijos yra vykdomas jau nuo 2006 metų. Tyrimai atliekami naudojant pasyviuosius sorbentus, kurie vėliau ištyrimui siunčiami į atestuotas laboratorijas Šveicarijoje arba Didžiojoje Britanijoje. Savivaldybės internetinėje svetainėje www.kazluruda.lt galima rasti informaciją apie Kazlų Rūdos miesto aplinkos oro kokybę nuo 2010 m. iki 2017 m. Deja, kai kurių metų rezultatų kažkodėl nėra. 2018 m. rezultatai bus paskelbti šių metų lapkričio mėnesį“, – sako bendruomenės atstovas M. Žitkus.

Praėjusį penktadienį Kazlų Rūdos gyventojų iniciatyvinės grupės atstovai apsilankė Aplinkos apsaugos agentūroje, kurioje bendravo su agentūros vadovais Aplinkos apsaugos agentūros direktore Aldona Margeriene, pavaduotoju Vytautu Krušinsku, bei kitais agentūros specialistais. Susitikime išdėstė Kazlų Rūdos gyventojų poziciją dėl oro taršos mieste. Net kelias valandas trukusios diskusijos metu apsikeista nuomonėmis dėl geriausių taršos prevencijos sprendimų. Agentūros atstovams įteiktas bendruomenės atstovų, visuomenininkų ir Tarybos narių pasirašytas prašymas įrengti Kazlų Rūdoje stacionarų oro taršos matuoklį. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai oficialų atsakymą parengs artimiausiu metu. Taip pat susitarta dėl galimo agentūros specialistų dalyvavimo sekančiame Kazlų Rūdos gyventojų ir IKEA atstovų viešame susitikime, kuris įvyks lapkričio mėnesį.

Milda Kudirkaitė

Nuotraukos Mariaus Žitkaus, gyventojų ir  www.kazluruda.info

  1.  Bendruomenės nariai nutarė pakovoti su IKEA už savo gyvenamą aplinką.
  2. Aplinkos apsaugos agentūrai, vietos savivaldybei ir IKEA įmonei bendruomenės atstovai įteikė pareiškimą su konkrečiais reikalavimais.
  3. Štai tokie dūmai virsta iš IKEA įmonės kaminų ir dusina aplinkinius gyventojus.
  4. Švedų kapitalo įmonę „IKEA Industry Lietuva“ Kazlų Rūdos gyventojai kaltina už skleidžiamą taršą.
Jums gali patikti

Komentavimas negalimas