2018 m. balandžio 13 dieną VDU Katalikų teologijos fakultete vyko respublikinio moksleivių 9–12 klasių kūrybinių-mokslinių darbų konkurso „Laisvės kontūrai“ finalas. Šiemet konkursas organizuojamas jau aštuntą kartą. Konkurso tikslas – ugdyti vyresniųjų klasių moksleivių atsakingą požiūrį į meilę, lytiškumą, žmogaus gyvybę, vartotojiškumo, tiesos ir laisvės sampratas, skatinti tinkamai gerbti visą kūriniją ir padėti jiems priimti apgalvotus bei brandžius sprendimus savo gyvenime.
Konkurso organizatoriai sulaukė beveik šimto darbų, kuriuos parengė mokiniai iš visos Lietuvos. Mokiniai rašė esė, straipsnius, atliko tyrimus, kūrė muziką ir vaizdo klipus, fotografavo, piešė piešinius, o finale dalyviai kūrybiškai ir intriguojančiai pristatė savo darbų pagrindines mintis ir bandė aptarti, kas paskatino kurti bei kas nesisekė.
Konkurse „Laisvės kontūrai“ dalyvavau pirmus metus. Mane itin sužavėjo jo puoselėjamos vertybės ir suteikta laisvė mokiniui pačiam pasirinkti, kokiu būdu perteikti savo mintis. Aš nusprendžiau suteikti sau kūrybinę laisvę piešdama, juk taip galima įsijausti į piešiamą situaciją bei viską matyti vaizduojamo personažo akimis. Gana ilgai svarsčiau, kurią temą pasirinkti, bet buvau įkvėpta Ronaldo Reigano pasakytais žodžiais: „Savo širdyje žinau, kad žmogus yra geras. Tai, kas yra teisinga, visada galiausiai triumfuos. Kiekvienas žmogus, kiekviena gyvybė turi tikslą ir yra brangi.“ Taip pat mane labai jaudina šiomis dienomis pasaulyje vykstantys neramumai, nuolatiniai siekiai pademonstruoti savo galybę bei jėgą, o dėl tokių norų yra atimama brangiausia žmonių dovana – gyvybė. Ir iš tiesų, temos apie gyvybę buvo aktualios visais istoriniais laikotarpiais. Kad ir kur meilė apleistų savo pozicijas, jų vietoje prasidės pavydo ir pykčio dėka susiformavę neramumai, vėliau išsivystantis iki karo, o netoliese atsiras prieštaraujančių, besipriešinančių bei tvirtai ginančių savo poziciją palaikyti taiką pasaulyje žmonių. Deja, dažniausiai jų pagalbos šauksmas lieka neišgirstas, galbūt net neišklausomas, lyg būtų begarsis, ar jo apskritai nebūtų. Taip kilo ir mano piešinio pavadinimas: „Gyvybės begarsis šauksmas“. Manau, kad mūsų mintys ir poelgiai atsispindi kituose žmonėse, todėl aš siekiau, kad mane supantys žmonės „užsikrėstų“ meile gyvybei. Juk didelės reformos prasideda nuo pačių mažiausių pokyčių, vien nuo mūsų minčių ir idėjų…
Mano kūrybinis darbas buvo atrinktas tarp geriausiųjų ir buvau pakviesta atvykti į finalą jį pristatyti. Kartu su manimi vyko mama bei dailės vyresnioji mokytoja Vilma Brazauskienė. Jų palaikymas man tikrai padėjo nors trumpam įveikti susikaupusį jaudulį, o nuoširdūs padrąsinimai suteikė vidinės stiprybės.
Maloniai nustebino ir tai, kad buvau pakviesta duoti interviu LRT laidai „Šventadienio mintys“, kurioje trumpai papasakojau apie savo piešinį, apibūdinau jo idėją ir idėjos kilmę, išsakiau savo nuomonę apie šiomis dienomis vykstančius neramumus bei Holokausto aukas. Dar niekada nebuvau davusi interviu televizijai, todėl tuo metu užplūdo tikrai neapsakomos emocijos, kartu ir džiaugsmas, ir nerimas…
Kiekvienas konkurso finalo dalyvis turėjo 5–10 minučių papasakoti susirinkusiems dalyviams, mokytojams, svečiams apie savo darbą, o po to atsakyti į komisijos užduotus klausimus. Buvo gera regėti, kaip įdėmiai visi klausėsi mano minčių, jaučiau, kad mano noras skleisti žinią apie gyvybės vertę liko išgirstas ir suprastas.
Konkurso organizatoriai visus šventės dalyvius pavaišino skaniomis picomis, saldumynais ir arbata, pertraukų metu linksmino gyva muzika. Maloni aplinka, draugiški žmonės tiesiog alsavo ramybe bei pakilia nuotaika. Buvome sutikti labai šiltai ir maloniai, o išlydėti su gera nuotaika. Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti knygomis bei kitomis atminimo dovanėlėmis.
Tikiuosi, kad mano meilė gyvybei sušildys ir visų skaitytojų širdis.
Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijos
II klasės mokinė Deimantė Povilaitytė
