Rugpjūčio 29 d. Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai ir katechetai rinkosi į tradicinę Rudens konferenciją, kuria pradėjo naujuosius mokslo metus. Šį kartą visą vyskupijos mokytojų ir katechetų bendruomenę svetingai priėmė Lazdijų dekanas kun. Nerijus Žvirblys, rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dalius Mockevičius, dorinį ugdymą kuruojanti Lazdijų Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Auksė Stirbienė, Lazdijų Švietimo centro Lazdijų švietimo centro direktorė Eglė Mačionienė, kultūros centro bendradarbiai, Meno mokyklos mokytojai ir jų ugdytiniai. Džiugu, kad šeimininkai šiame svarbiame vyskupijai renginyje dalyvavo nuo pradžios iki pabaigos.
Tradicinė Rudens konferencija prasidėjo Lazdijų šv. Onos bažnyčioje Eucharistijos šventimu. Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, jautriu homilijos žodžiu į tikybos mokytojus ir katechetus kreipėsi Katechetikos centro vadovas kun. Linas Baltrušaitis. Eucharistijos pabaigoje dekanatų metodinių centrų vadovams Ekscelencija įteikė kanoninius siuntimus, suteikiančius teisę dėstyti tikybą konkrečioje ugdymo įstaigoje. Tai ypatingai svarbus pasitikėjimo tikybos mokytojais ženklas.
Po šv. Mišių visi dalyviai patraukė į Lazdijų kultūros centrą, kur vyko pagrindinis Rudens konferencijos renginys. Daug padrąsinančių žodžių, sveikindami tikybos mokytojus ir katechetus, išsakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Lazdijų r. savivaldybės merė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Lazdijų dekanas kun. Nerijus Žvirblys, Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro vadovas kun. Linas Baltrušaitis. Po sveikinimų pagrindinį konferencijos pranešimą „Kiek klusnumo yra tikybos mokytojo darbe?“ skaitė Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos tikybos mokytoja metodininkė ses. Inga Rukaitė. Klusnumo idėją šių metų Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų rudens konferencijai padiktavo Gavėnios rekolekcijų vedėjas kun. Sigitas Jurkštas. Pats laikas, atmetus klusnumui priskiriamus „prietarus“, kad jo laikytis privalo pašvęstojo gyvenimo broliai ir sesės, kad jis skaudžiai primena sovietmetį, klusnumo dorybėje ieškoti galimybės siekti vieno tikslo, atsidėti kūrybai…? Ką šiandien man, tikybos mokytojui, reiškia Kristaus klusnumas iki mirties? Ar ir aš turiu taip besąlygiškai paklusti? Kam paklusti: mokyklos vadovui, mokiniams, mokinių tėvams, parapijos klebonui visuomenės keliamiems reikalavimams, kurių nesuskaičiuojama galybė? J. Augustine Wetta OSB rašo: „Dėl Dievo meilės būk paklusnus tiems, kurie turi tau valdžią, sekdamas Viešpačiu… Klusnumas mus išgelbsti nuo klaidingų svajonių vaikymosi.“ Kitoje savo knygos „Nuolankumo taisyklės“ vietoje autorius patikslina: „Esmė yra priimti Dievo valią jos nežinant – pasirašyti tuščią čekį gyvenimui. Štai kas yra krikščioniškas klusnumas, ir tai yra vienintelis teisėtas pasitikėjimo savimi šaltinis.“
Po ses. Ingos įžvalgų klusnumo klausimu, į Kultūros rūmų sceną buvo pakviesti tikybos mokytojai, daug metų ir talentų atidavę šiam darbui, ir jau paliekantys mokyklą. Tai Elvyra Striaušienė, buvusi Prienų r. Šilavoto pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja, Regina Budžiulienė, buvusi Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytoja, Ginta Garbaravičiūtė, buvusi Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja. Katechetikos centro vadovas visoms joms linkėjo nepasitraukti aktyvaus dalyvavimo Bažnyčios gyvenime, žadėjo kviesti jas į Katechetikos centro organizuojamus renginius, rekolekcijas.
Pabaigoje šias mokytojas ir visus konferencijos dalyvius nuoširdžia ir jaukia programa pasveikino Lazdijų meno mokyklos ugdytiniai su savo mokytojais.
Po koncerto renginys persikėlė į mažąją salę, kurioje vaišindamiesi tikybos mokytojai ir svečiai dalinosi naujų mokslo metų idėjomis, gėrėjosi šeimininkų vaišingumo ir nesiliovė dėkoję… Kad kuo daugiau dėkingumo būtų prasidėjusiais mokslo metais!
