Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.
Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo. Tačiau vietoje to, kad spartintų procesus, kaimynai latviai siūlo pakeisti valdymo modelį, kad per projektą koordinuojančią Lietuvos, Latvijos ir Estijos įsteigtą įmonę „Rail RB“ vyktų ne tik projekto koordinavimas, bet ir įgyvendinimas.
Tai itin stebinantis sumanymas, dėl kurio ekonomiškai nukentėti gali visos trys Baltijos šalys, o projekto įgyvendinimui gali iškilti rimtų grėsmių.
Koncentruojant tokio projekto įgyvendinimą, vyktų dirbtinis jo stambinimas, o tai reiškia, kad būtų vykdomi dar stambesni viešieji pirkimai, kuriuose nacionalinės įmonės dėl savo dydžio nepajėgtų dalyvauti, pirkimai būtų orientuoti tik į stambias pasaulines bendroves. O tai reiškia didžiulius praradimus nacionaliniams biudžetams.
Šiuo metu, kai visų trijų Baltijos šalių ekonomikos nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, tai būtų itin skaudūs praradimai, nes „RailBaltica“ projektas – tai dideli ilgalaikiai valstybiniai užsakymai, kurių bet kurios valstybės ekonomikai dabar itin reikia.
Tad šiuo metu, atsižvelgiant į ekonomikos situaciją, visos projekte dalyvaujančios šalys kaip tik turėtų stengtis apginti nacionalinius interesus ir jokiu būdu pirkimų nestambinti, kad valstybės lėšos pasiektų kuo platesnį vietos įmonių ratą.
Valdymo modelio keitimas gresia ne tik didelio pinigų srauto injekcijos į ekonomiką, kai jai to labiausiai reikia, netektimi.
Sena patarlė sako, kad keisti arklius viduryje brastos nedera. Keisti projekto valdymo modelį jam jau artėjant į pabaigą, tikintis, kad projektas bus įgyvendintas greičiau – labai abejotina priežastis.
Projektų įgyvendinimo patirtis sako, kad keičiant valdymo modelį projekto įgyvendinimas kaip tik užsitęstų, nes valdymo modelio keitimas yra ilgai trunkantis procesas – turi būti skelbiami nauji konkursai, vykdoma personalo atranka, tada iš naujo rengiami planai, viešieji pirkimų konkursai bei aibė kitų procesų, tad projekto įgyvendinime natūraliai atsirastų nemaža pauzė.
Ir vėlavimas ne didžiausias pavojus. Projekto įgyvendinimo laiko ilginimas gali kelti grėsmę pačiam projekto įgyvendinimui.
Yra tendencija, kad ilguoju laikotarpiu darbai brangsta. Jau dabar „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas yra ilgas, tad nukėlus jo užbaigimą, tikėtina, kad reikšmingai išaugtų sąmata. Tai reiškia, kad reiktų ES prašyti papildomo finansavimo, kurio svarstymas taip pat atimtų nemažai laiko ir nėra garantijų, kad jis būtų skirtas, nes nukeliant projekto įgyvendinimą investuotojai pradeda abejoti projekto sėkme.
Tad valdymo modelio keitimas dabar gresia net keturiomis rimtomis problemomis – ekonomikos netektų pinigų, kurių dabar labai reikia, projektas taptų brangesnis, jo pabaigą tektų nukelti, kas kiekvienai valstybei reiškia didelių pajamų netekimą iš „Rail Baltica“ veiklos, o galiausiai, viską sudėjus, projektui neabejotinai iškiltų rimtų grėsmių būti apskritai įgyvendintam.
