Žemdirbiai, planuodami šių metų pajamas ir išlaidas, kol kas nežino kaip bus su žemės mokesčiu, kuris pernai daugeliui šoktelėjo dvigubai ar net keturgubai. Kai kurios Lietuvos savivaldybės, atsižvelgdamos į tai, kad dvejus metus iš eilės žemdirbiai dėl liūčių ir sausros patyrė didžiulius derliaus nuostolius, priėmė sprendimus sumažinti žemės mokesčius. Nuolaidos svyravo maždaug nuo 30 iki 70 procentų, tačiau buvo ir tokių savivaldybių, kurioms nė motais žemdirbių godos – jos nesiteikė daryti jokių nuolaidų. O gal savivaldybių geranoriškumas buvo susijęs su artėjančiais savivaldos rinkimais, kuris kaip mat pradings jiems įvykus? Juk jei savivaldybės nepakoreguos žemės mokesčių tarifų, jie didžiule našta ir vėl užguls žemdirbių pečius.
Pernai, atėjus laikui mokėti žemės mokesčius, ne vienas buvo šokiruotas jų dydžių. Tų pačių sklypų vertė buvo išaugusi kelis kartus, analogiškai ūgtelėjo ir mokestis.
Žemės mokestis pernai buvo skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes). Žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti buvo patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 12 15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo”, kurios galios 5 metus, t. y. nuo 2018 iki 2022 metų. Pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas mokesčio mokėtojų skundai dėl nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės (t. y. dėl žemės sklypo kadastre nurodytų netikslių duomenų, turinčių įtakos vidutinei rinkos vertei) Registrų centrui galėjo būti pateikiami 1 kartą nuo jų nustatymo pradžios ir tai turėjo būti padaryta per 3 mėnesius nuo šio mokestinio laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 01 01 iki 2018 03 31. Kitą kartą tokie skundai galės būti pateikiami atlikus naują masinį žemės vertinimą žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti, t. y. po 5 metų.
Apmaudžiausia tai, kad žemdirbiai net nenutuokė, kad jų žemės vertė gali taip kardinaliai pasikeisti. Trūko informacijos ir apie galimybę šias vertes apskųsti ir pareikalauti žemės mokestine verte laikyti ne masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę, bet žemės vertę, nustatytą atlikus žemės individualų vertinimą. Kiek teks mokėti už žemę daugelis sužinojo tik tuomet, kai rudenį gavo apskaitos lapelius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Akivaizdu, kad naujoji žemės verčių apskaičiavimo tvarka ir viso to pasekmės kai kurioms savivaldybėms taip pat buvo nemaža staigmena. Ir jos tik rudenį atsipeikėjo, kad dėl verčių perskaičiavimo ir nepakoreguotų žemės mokesčių tarifų, žemės mokesčiai šoktelėjo net kelis kartus. Žinoma, savivaldybių biudžetams tai tik į naudą, nes iš žemdirbių kišenės tokiu būdu galima papildomai ištraukti šimtus tūkstančių eurų. Belieka tik spėlioti, kurios savivaldybės pasielgė geranoriškai ir pačios priėmė sprendimus sumažinti žemės mokesčius, kurios tai padarė spaudžiamos žemdirbių ar siekdamos „pasigerinti“ prieš rinkimus.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės į problemą išsprendė labai paprastai: įvertinę tai, jog nesusiprato sumažinti mokesčio tarifo kiek anksčiau, jau žinant apie žemės verčių perskaičiavimą, pasistengė priimti sprendimus sumažinti žemės mokestį dar iki šių metų mokesčių deklaracijų suformavimo. Savivaldybių tarybos, priėmusios lengvatos taikymo sprendimus iki lapkričio 15 dienos – datos, iki kurios reikėjo susimokėti žemės mokesčius – ne tik sulaukė teigiamo žemdirbių įvertinimo, bet ir palengvino darbą sau bei Mokesčių inspekcijai. Buvo išvengta bereikalingo biurokratizmo – prašymų pildymo, derliaus nuostolių ataskaitų, papildomo mokesčių perskaičiavimo, permokų grąžinimo. Šių savivaldybių žemdirbiai tiesiog susimokėjo tokį kaip pernai ar dar mažesnį žemės mokestį ir negirdėjo valdininkų verkšlenimo, kad dėl to nukentėjo savivaldybių biudžetai. Viena tokių buvo Šakių rajono savivaldybė.
VMI duomenimis, Šakių rajono savivaldybė Suvalkijos regione buvo pati pirmoji, kuri suskubo taikyti žemės mokesčio lengvatas. Šakių r. sav. Taryba dar 2018 m. gegužės 25 d. nusprendė taikyti 50 procentų žemės mokesčio lengvatą visų paskirčių žemės sklypų savininkams. Jei žemės savininkams, kurių žuvusių pasėlių plotas nuo nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų 2017 metais sudarė nuo 11 iki 49 procentų, 2018 metams taikoma 70 procentų žemės mokesčio lengvata žemės ūkio paskirties žemei. Žemės savininkams, kurių žuvusių pasėlių plotas nuo nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų 2017 metais sudarė daugiau kaip 50 procentų, 2018 metams taikoma 100 procentų žemės mokesčio lengvata žemės ūkio paskirties žemei. Abi lengvatos, susijusios su žuvusių pasėlių kiekiu, taikomos savivaldybės pateiktiems žemės mokesčio mokėtojams. Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė taikyti Žemės mokesčio lengvatas 2018 m. spalio 25 d. Mokesčių administratorius žemės mokestį perskaičiavo ir patikslintas deklaracijas mokesčių mokėtojams išsiuntė dar iki žemės mokesčio sumokėjimo termino.
Žemės mokesčio tarifas Vilkaviškio sav. yra vienas didesnių, tad pasikeitus žemės vertėms, žemės mokestis gerokai šoktelėjo. Iš žemės mokesčio Vilkaviškio savivaldybės biudžetas pasipildo kiek daugiau nei 350 tūkst. eurų. Vilkaviškio rajono savivaldybės Taryba sprendimą mažinti žemės mokestį priėmė 2018 m. lapkričio 30 dieną. Mokestį žemės ūkio paskirties žemei sumažino 40 procentų, taip pat nuolaidų sulaukė ir kitos paskirties žemės sklypų savininkai.
Marijampolės sav. Taryba, raginama žemdirbių sekti gretimos savivaldybės pavyzdžiu, taip pat priėmė sprendimą žemės mokestį sumažinti 40 proc. Ne paslaptis, kad šis sprendimas turėjo ir tam tikrų politinių išskaičiavimų.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą taikyti 30 proc. lengvatą Žemės mokesčiui už 2018 metus. Lengvata bus taikoma mokesčių mokėtojams, įtrauktiems į savivaldybės parengtą sąrašą.
Kalvarijos savivaldybė Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra perdavusi oficialios informacijos apie priimtus sprendimus dėl Žemės mokesčio lengvatų. O tai reiškia, kad šios savivaldybės žemdirbiai už žemę jokių nuolaidų tikriausiai nesulauks.
Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės – Šnirienės, Mokesčių administratorius, vertindamas Vilkaviškio rajono, Utenos rajono, Raseinių rajono, Jurbarko rajono, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Rietavo savivaldybių tarybų priimtus sprendimus dėl papildomų Žemės mokesčio lengvatų, VMI pateiktus po lapkričio 1 d., šiose savivaldybėse atliko Žemės mokesčio perskaičiavimą. Išanalizavus bendrus duomenis ir įvertinus permokų sumas, apie 40,4 tūkst. mokesčių mokėtojų Žemės mokesčio suma bendrai sumažinta per 1,04 mln. Eur. Per šių metų vasario mėnesį planuojama atlikti atitinkamus veiksmus dėl Žemės mokesčio permokos grąžinimo į mokesčių mokėtojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų.
Kaip informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, kiekvienam mokesčio mokėtojui bus atsiųsti pranešimai apie pritaikytos lengvatos dydį, o permoka šių metų vasario mėnesį bus pervesta į mokėtojų banko sąskaitas. Neturintiems sąskaitų bus padaryta užskaita kitam mokestiniam laikotarpiui, o pateikus prašymą savo savivaldybės VMI poskyrio Aptarnavimo skyriui, permokos bus sugrąžintos į nurodytas sąskaitas.
Taigi, į kai kurių mokėtojų sąskaitas per šį mėnesį turėtų sugrįžti dalis sumokėtų žemės mokesčių. Tačiau, kiek teks mokėti už žemę šiemet, ar savivaldybės bus tokios maloningos praėjus rinkimams, ar jos ieškos priemonių palengvinti mokesčių naštą žemdirbiams, kol kas nežinia.
Milda Kudirkaitė
