Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė kovo mėnesio šildymo kainų statistinius duomenis.
Deja, kazlųrūdiečiams pavasaris nieko gero neatnešė. Kazlų Rūda, įsitvirtinusi tarp brangiausių už centralizuotai tiekiamą šilumą mokančių šalies miestų, išlieka stabilioje penktoje vietoje, į priekį praleidusi tik Biržus, Skuodą, Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ir Alytų. Kovo mėnesį šilumos kaina Kazlų Rūdos gyventojams ir įstaigoms ir vėl išaugo. Šįkart iki 7,96 ct/kWh (vasario mėn. šiluma kainavo 7,49 ct/kWh, sausį – 7,48 ct/kWh).
Kovo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvobe yra 5,02 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasariu, didėja 3,08 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 10,36 proc.
Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB ,,Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai kovo mėn., palyginus su vasariu, už šilumą moka 5,94 proc. (0,34 ct/kWh su PVM) mažiau. Atpigus gamtinėms dujoms, 2,17 proc. (0,14 ct/kWh su PVM) šilumos kaina mažėja Druskininkuose (UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ gamtines dujas įsigyja iš UAB „Haupas“).
Kovo mėn., palyginus su vasariu, dėl brangesnių gamtinių dujų ir didesnio transportavimo mokesčio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tiekiama šiluma brangsta 21,19 proc. (1,46 ct/kWh su PVM), AB ,,Prienų šilumos tinklai“ – 8,45 proc. (0,55 ct/kWh su PVM). Dėl šios priežasties bei brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 11,30 proc. (0,81 ct/kWh su PVM) daugiau.
Skaičiuojant 2017 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje.
Šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
Parengta pagal VKEKK inf.
