Medikų teigimu, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje – nuo jų miršta maždaug kas antras mūsų šalies gyventojas. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc. žmonių. Širdies ir kraujotakos sutrikimams daugiausia įtakos turi padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas,stresas, netinkama mityba, nutukimas, mažas judėjimas, alkoholis bei aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Nepaisant didelio sergamumo, širdies ir kraujagyslių ligas vis dar gaubia įvairūs mitai. Iš jų pagrindiniai yra šie septyni.
- Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės
Daugelis mano, kad savo sveikata reikia susirūpinti tik sulaukus pensinio amžiaus. Bet širdies ligos neatsiranda staiga, kaip gripas, o vystosi veikiant rizikos veiksniams dešimtis metų, kol žmonės yra aktyvūs ir darbingi, bet nepaiso sveikos gyvensenos principų. Ilgalaikių nematomų procesų pasekmė – širdies ligų pasireiškimas (kartais tai staigios mirtys) brandžiame amžiuje. Be to,širdies problemos būna įgimtos arba atsiranda gimimo metu, o jauniems žmonėms širdies sutrikimai gali išsivystyti dėl nutukimo ar antro tipo diabeto. Dabar šie ir kiti rizikos veiksniai tampa vis dažnesne problema net ir jauname amžiuje.
- Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai
Vienas iš mitų, kadmoterims susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis mažesnė tikimybė nei vyrams. Deja, širdies ligų rizika moterims gerokai padidėja po menopauzės. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 proc. vyrų ir net 63,4 proc. moterų mirčių. Taigi, svarbiausias moterų priešas – širdies ligos. Dabar stebima tendencija, kadšių ligų rizikos amžius kasmet jaunėja.
- Normalu turėti aukštą kraujo spaudimą, jei esi vyresnis
Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas, o kuo žmogus vyresnio amžiaus, tuo labiau kraujo spaudimas linkęs pakilti. Tačiau tokia tendencija nereiškia, kad tai yra gerai širdžiai – aukštas kraujo spaudimas vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes iš pradžių galima ir nejausti jokių požymių. Vyresniems žmonėms padidintas kraujospūdis toks pat kenksmingas kaip jaunesniems. Senstant kraujagyslių sienelės praranda elastingumą, tampa standesnės, todėl aukštas kraujo spaudimas – hipertenzija – gerokai padidina insulto bei infarkto riziką. Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų nuolat matuoti kraujospūdį ir jį koreguoti.
- Cholesterolio kiekis gali padidėti tik senatvėje
„Man nereikia tikrintis cholesterolio kiekio kraujyje, nes esu jaunas“, – taip mano dažnas. Tačiau medikai rekomenduoja pradėti tikrinti cholesterolio kiekį jau nuo 20 metų amžiaus ir kartoti kas penkerius metus. Rekomenduojama pradėti tikrintis dar anksčiau, jei jūsų artimieji sirgo širdies ligomis – jums didesnė rizika susirgti jaunesniame amžiuje. Cholesterolis reikalingas žmogaus organizmui, tačiau didelė jo koncentracija kraujyje užkemša kraujagysles. Ir nors prevencija – sveika mityba ir judėjimas – itin svarbu, tačiau, jau turint didesnį nei nustatyta norma cholesterolio kiekį kraujyje, kol kas vieninteliai vaistai – statinai – padeda reguliuoti jo lygį, nekenkdami kitiems organams. Šie vaistai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje ir dažnai išgelbėja gyvybę.
- Statinai gali sukelti diabetą
Amerikos medikų asociacijos tyrimų duomenimis, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, statinai teikia netgi daugiausiai naudos. Jie mažina širdies priepuolio, insulto ir mirties riziką, kurią diabetikai turi kur kas didesnę. Nors statinai kartais gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, vis dėlto bendra jų teikiama nauda tai kompensuoja. Jei sergate diabetu ir vartojate statinus, stebėkite savo cukraus kiekį, sutvarkykite mitybą ir reguliariai mankštinkitės.
- Jei širdies ligos paveldimos, jų negalima kontroliuoti
Jei širdies ligomis yra sirgusi ne viena karta šeimoje, rizika jomis sirgti ir jums iš tiesų didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad negalite nieko padaryti, kad užkirstumėte ligai kelią. Su gydytojo pagalba kontroliuokite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinkitės, valdykite kraujo spaudimą ir svorį, gyvenkite aktyvų gyvenimo būdą ir nerūkykite. Svarbu ne tik laikytis šių nurodymų, bet ir reguliariai tikrintis sveikatą – prevencija padės sumažinti širdies ligų riziką ir laiku imtis atitinkamų priemonių. Pasinaudokite Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių prevencijos programa, kuri apima 40–55 m. vyrus ir 45–60 m. moteris.
- Statinai gali sukelti raumenų skausmus
Statinaipasaulyje vartojami nuo 1988 metų. Per daugiau nei 30 metų su statinais buvo atlikta daug įvairiausių tyrimų, kurie parodėkad statinai sumažinamiokardo infarkto ir staigios mirties riziką. Ir tik labai mažai daliai pacientų jie sukėlė minimalius šalutinius poveikius (pvz., raumenų skausmus). Dauguma tyrimų rodo, kadtik itin nedidelis pacientų skaičius iš tikrųjų nustoja vartoti statinus dėl šalutinio jų poveikio. Dažniau pasitaiko, kad žmogus, pasiskaitęs vaisto informacinį lapelį, pradeda lyg jausti šalutinį vaisto poveikį, nors iš tikro šalutinio poveikio nėra. Tai vadinama nocebo efektu. Todėl svarbu neapsigauti ir nenutraukti vaisto vartojimo savarankiškai, neprarasti efektyvios apsaugos nuo mirtinų ligų. Visais iškylančiais klausimais reikėtų pasitarti su gydytoju.
Šie ir daugelis kitų mitų, kuriais vis dar tikima, yra rimta kliūtis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei gydymui Lietuvoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turėtume pasikliauti gydytojo nuomone, o ne mitais ar nuogirdomis, ypač kai tai susiję su sveikata ir gyvybe.
